Giedráitis Antanas (lenk. Anton Giedroyć) 1848 02 21Karvio dvaras (Vilniaus apskritis) 1909 10 26Vilnius (palaidotas Karvyje), lietuvių geologas, kvartero darinių tyrinėjimų Lietuvoje pradininkas. Kilęs iš kunigaikščių Giedraičių giminės.
1878 baigė Freibergo (Vokietija) kasybos akademiją. 1878–82 atliko Lietuvos, Baltarusijos ir Šiaurės Lenkijos maršrutinę geologinę nuotrauką. Nuo 1883 Rusijos geologijos komiteto Sankt Peterburge darbuotojas. 1886–87 vykdė Polesės geologinius tyrimus. 1900–03 dėstė Jekaterinoslavo aukštojoje kasybos mokykloje (dabartinis Nacionalinis kasybos universitetas Dnepropetrovske). Daugiausia tyrė kvartero nuogulas. Pirmasis apibūdino Vidurio Lietuvos prieledyninių ežerų nuosėdas, aprašė kreidos sistemos, terciaro ir kvartero nuogulų atodangas prie Nemuno, Neries, Šventosios ir kitų Lietuvos upių. Dirbo Rytų Sibire (Šilkos, Argūnės, Selengos upių baseinuose), Turkestane (tyrė Amudarjos senvagę). Žemyninio apledėjimo teorijos (poliglacializmo) šalininkas.
Parašė savo tyrinėjimus apibendrinantį veikalą Vilniaus, Gardino, Minsko, Voluinės gubernijų ir Lenkijos karalystės š. dalies geologiniai tyrimai (Geologičeskie issledovanija v gubernijach Vilenskoj, Grodenskoj, Minskoj, Volynskoj i sev. časti Carstva Pol′skogo, 1895) ir sudarė Lietuvos ir kaimyninių sričių kreidos darinių išplitimo geologinį žemėlapį.
2019 įsteigtas Antano Giedraičio geologijos fondo (įkurtas 1994) garbės ženklas Auksinis geologo plaktukas; juo apdovanojami geologijos krypties pedagogai, mokslininkai, verslininkai už nuopelnus Lietuvos geologijai bei mokslo ir kultūros puoselėjimą.
643