Antanas Jaroševičius
Jarošẽvičius Antanas, slapyvardžiai A. Rutà, A. Gabštas 1870 07 22Skrebotiškis (Panevėžio apskr.) 1956 06 17Karklynė (Molėtų rj.), lietuvių dailininkas, kultūros veikėjas. 1899 baigė Štiglico techninio piešinio mokyklą Sankt Peterburge. Sankt Peterburgo teatruose dirbo dailininku dekoratoriumi, rašė straipsnius lietuvių laikraščiams Varpas, Lietuvos ūkininkas. Platino lietuvišką spaudą, skleidė tautines idėjas. 1900–05 mokytojavo Orlovo (Viatkos gubernija, Kazanės sr.) mergaičių gimnazijoje, vėliau dėstė dailę Kazanėje. 1921 grįžęs į Lietuvą mokytojavo Giedraičių progimnazijoje (iki 1935).
Vienas pirmųjų pradėjo rinkti tautodailės kūrinius. Remdamasis tautodailės tradicija ir pavyzdžiais sukūrė kryžių projektų, taikomosios dailės dirbinių, baldų. Nupiešė architektūrinių piešinių, atvirukų, sukūrė knygų grafikos, nuliejo akvarelių gamtos motyvais. Parengė savo pieštų kryžių albumą Lietuvių kryžiai (1912), parašė knygą Dailieji medžio darbeliai (1939). Pagal A. Jaroševičiaus projektą Giedraičiuose pastatytas paminklas žuvusiems Lietuvos kariams (apie 1928, apie 1970 restauruotas). 1900 dalyvavo Paryžiaus pasaulinėje parodoje, 1907–14 – Lietuvių dailės draugijos parodose, 1930 – pramonės parodoje Kaune. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
A. Jaroševičius. M. Šalčiaus sudaryto lietuvių tautosakos rinkinio Našlaitė Elenytė ir Joniukas Aviniukas viršelio iliustracija (tušas, 1913, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
P: Antanas Jaroševičius: Akvarelė / sud. G. Andriuškevičienė, R. Rutkauskienė Vilnius 1990.
1561