Antanas Juozapavičius (Lietuvos karo invalidų Vyčių brolijos išleistas atvirukas, 1924; Rokiškio krašto muziejus)
Juozapãvičius Antanas 1894 02 13Švakštonių dvaras (Vaškų vlsč.) 1919 02 13Alytus, Lietuvos kariuomenės karininkas. Pirmasis žuvo per Nepriklausomybės karą. Už dalyvavimą lietuvių visuomeniniame judėjime buvo pašalintas iš Rygos Aleksandro gimnazijos. Dirbo vaistinėje Rygoje. Dorpate (dabar Tartu) įgijo provizoriaus teises. 1914 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigęs Maskvos praporščikų, Gatčinos kulkosvaidininkų mokyklą (1916), tarnavo Tverėje, Latvijoje. Dalyvavo lietuvių karių veikloje Rusijoje. 1917 pabaigoje–1918 viduryje Lietuvių atskirojo bataliono Vitebske kuopos vadas, bataliono vado adjutantas, kurį laiką ėjo bataliono vado pareigas. 1918 viduryje atvyko į Vilnių. 1918 pabaigoje A. Voldemaro adjutantas. 1919 pradžioje Pirmojo pėstininkų pulko (Alytuje) vado padėjėjas (pavaduotojas), ėjo pulko vado pareigas. Žuvo pulkui traukiantis nuo puolančių Raudonosios armijos dalinių.
A. Juozapavičiaus pagerbimas ant jo vardo tilto (1937, Lietuvos vaizdo ir garso archyvas)
1937 tiltui, ant kurio žuvo A. Juozapavičius, suteiktas jo vardas, tiltas papuoštas J. Zikaro kurtais keturiais bronziniais bareljefais (1944 vokiečiams suprogdinus tiltą bareljefai dingo, du atsiradę nuo 2018 saugomi Alytaus kraštotyros muziejuje). 1989 prie tilto pastatytas paminklas A. Juozapavičiui atminti.
2271
Antanas Juozapavičius
Paminklas A. Juozapavičiui (1989, tautodailininkai V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius)
A. Juozapavičiaus kapas Alytuje, Šv. Angelų Sargų kapinėse
1718