Kriščiukáitis-Áišbė, Áišbė, Antanas 1864 07 24Paežeriai 1933 10 30Kaunas, lietuvių rašytojas. 1890 Maskvos universitete baigė teisę. Dirbo teismo įstaigose Jelgavoje, Tichvine, Naugarde. Nuo 1918 iki mirties Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas. Nuo 1923 Lietuvos universiteto profesorius. Studijuodamas bendradarbiavo mėnraštyje Aušra, vėliau Varpe, Tėvynės sarge, Vienybėje lietuvninkų ir kituose leidiniuose.
Antanas Kriščiukaitis-Aišbė
Parašė realistinių apsakymų (rinkinys Kas teisybė – tai ne melas 1892 21905), juose vaizdavo valstiečių buitį; būdinga psichologinė veikėjų veiksmų motyvacija, individualizuota kalba, kompozicinė darna, ironija, vadavimasis (apsakymas Brička) iš iki tol lietuvių prozoje vyravusio didaktinio mąstymo. Parašė satyrinių vaizdelių ir feljetonų (rinkinys Satyros trupiniai 1928), eilėraščių, kultūros ir literatūros tematikos straipsnių (apie Joną Jušką, armėnų rašytojus), parengė knygą Naujas elementorius (1895). Nuo 1908 periodinėje spaudoje spausdino satyrinių publicistinių apybraižų ciklą Iš atliekamo literato užrašų. Išvertė M. Jókai, G. de Maupassant’o, L. Tolstojaus kūrinių sulietuvindamas jų veiksmo realijas.
R: Kas teisybė – tai ne melas Vilnius 1974.
109