Antanas Paškus
Pãškus Antanas 1922 01 14Branislaviškis (Kurklių valsčius) 2008 02 14Sound Orange (Naujojo Džersio valstija; 2008 05 23 palaidotas Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kolumbariume), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių katalikų teologas, psichologas, pedagogas, filantropas. Psichol. ir filos. dr. (1952).
Išsilavinimas ir veikla
1942–44 studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete. 1944 išvyko į Vokietiją. 1944–45 studijavo teologiją Eichstätto aukštojoje teologijos ir filosofijos mokykloje, 1945–49 – Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete, 1949–52 – psichologiją ir filosofiją Miuncheno universitete. 1945 įšventintas kunigu.1952–53 nusikaltėlių vaikų namų (mergaičių kolonija) kapelionas, 1953–56 Vasario 16 gimnazijos mokytojas, kapelionas ir dvasinis vadovas.
1957 atvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas studijavo Kolumbijos ir Fordhamo universitetuose. 1958–61 Norwicho (netoli Middletowno, Konektikuto valstija) parapijos vikaras ir psichologijos konsultantas. 1961–64 ir 1969–73 dėstė psichologiją Ganonno (Pensilvanijos valstija) koledže, 1964–69 – Jamaicos Šv. Jono universitete (Niujorko valstija), 1970–73 dar dirbo Hammoto (Pensilvanijos valstija) psichiatrijos ligoninėje psichologu. 1973–78 išvykęs į Kanadą dėstė Otavos universitete; profesorius (1961). Grįžęs į Jungtines Amerikos Valstijas 1978–80 dirbo Somereseto (Pensilvanijos valstija) ligoninės Psichologijos skyriaus konsultantu, vyriausiuoju psichologu, 1980–81 – Jacksono (Luizianos valstija), 1981–86 – Norwicho vyskupijoje Konsultacinio centro ir tarptautinio kunigų ir vienuolių terapijos centro psichologu.
Antanas Paškus
Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje (Aidas, Ateitis, Laiškai lietuviams). Talkino Amerikos lietuvių pastoracijoje (Kearny, Our Lady of Sorrows Patersone, Elizabeto šv. Petro ir Povilo) ir įvairiose konferencijose. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dažnai atvykdavo į Lietuvą. Nuo 1993 dėstė psichologiją Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete. Nuo 2000 dalyvavo Tautos fondo mokyklų įdukrinimo programoje, rėmė Klebiškio pagrindinę ir Salako (Zarasų rajonas) vidurines mokyklas. Prieš mirtį savo santaupas paliko Panevėžio vyskupijos katedros senelių namams įrengti.
Nagrinėjo psichologijos, filosofijos, socialinius ir dorinius klausimus. Teigė, kad egzistuoja dvi pražūtingos gyvenimo formos – Rytuose marksizmu dangstomas valstybinis totalitarizmas ir Vakaruose įsigalėjęs rūpestis savojo Aš neribotu patenkinimu. Norint šias formas sukrikščioninti visų pirma krikščionys patys turi atsinaujinti siekdami pilnutinės asmenybės. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Asmuo ir laisvė (1984), Krikščionis ir šiandiena, Krikščionis psichologinėje kultūroje (abu 1987), Evoliucija ir krikščionybė (1988), Asmenybė ir religija, Psichoterapijos vaidmuo religiniame brendime (abu 1990), Sąžinė psichologiniu požiūriu (1991 22009), Idėjų sankryžoje (1992), Dievai, dvasios ir žmonės ,,Naujajame amžiuje“ (1993), Žmogaus meilės (1995), Kunigo meilė (1996), Tikėjimo ir netikėjimo sąlytis šiandien (1998), Žvilgsnis į pasaulėžiūrinę aplinką, šventovę, save (2002), Meilė – žmogaus pašaukimas (2003).