Purnas Antanas 1881 02 16Tatkonys (Skapiškio vlsč., Zarasų apskr.) 1962 11 05Kaunas, Lietuvos chemikas organikas, kultūros, visuomenės ir politikos veikėjas. Vienas lietuviškosios organinės chemijos terminijos kūrėjų. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941).
Išsilavinimas ir veikla
Baigęs Liepojos gimnaziją 1902 įstojo į Tartu universitetą. Dalyvavo Rusijos 1905–07 revoliucijoje. 1910 baigė Sankt Peterburgo universiteto Fizikos‑matematikos fakulteto chemijos skyrių. 1910–18 mokytojavo Nevos draugijos komercinėje mokykloje. Organizavo bendrojo lavinimo kursus lietuviams karo pabėgėliams, 1915–17 buvo jų vedėjas. 1917 šiuos kursus pertvarkius į Lietuvių gimnaziją iki 1918 buvo jos direktorius. 1916–18 Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti komiteto narys. 1918 su žmona grįžo į Lietuvą. 1919–21 Rokiškio gimnazijos direktorius. Steigiamojo Seimo (1920–22) atstovas, Švietimo komisijos vicepirmininkas (1920 10 13 iš Seimo pasitraukė savo noru). Lietuvos socialdemokratų partijos narys (1925–36).
Antanas Purėnas
1921–22 dėstė organinę chemiją Aukštuosiuose kursuose, 1922–50 – Kauno universitete (1922–30 Lietuvos universitetas, 1930–46 Vytauto Didžiojo universitetas); 1927–28 Senato ir Tarybos sekretorius, nuo 1939 prorektorius, 1940–41 ir 1944–46 rektorius. 1941 Mokslų akademijos viceprezidentas. 1941 liepą gestapo buvo suimtas. 1922 įkūrė Organinės chemijos katedrą (1956–62 Organinės chemijos ir technologijos katedra), 1947–62 jos vedėjas; profesorius (1944).
Mokslinė ir visuomeninė veikla
Tvarkė lietuviškąją organinės chemijos terminiją, redagavo chemijos leidinius ir Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto mokslo darbus, VDU žinias, su kitais leido žurnalą Mokykla ir visuomenė. Bendradarbiavo Lietuvių laikraštyje, Naujojoje gadynėje, Vilniaus žiniose, Kosmose, Lietuviškojoje enciklopedijoje, Lietuvos socialdemokratų partijos spaudoje. Gynė darbininkų interesus, su Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos kolegomis teikė valdžios institucijoms interpeliacijas. Per II pasaulinį karą ir po jo rūpinosi lietuvių mokslininkų tremtinių grąžinimu į Lietuvą, buvo vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD; SSRS) sekamas. Svarbiausia mokslinės veiklos sritis – organiniai junginiai. Vadovavo biologiškai aktyvių junginių sintezei, organizavo vietinių augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagų tyrimo darbus. Išvertė į lietuvių kalbą Arnoldo Frederiko Hollemano organinės chemijos vadovėlį (1925), kuriame padėjo organinės chemijos lietuviškosios terminijos pagrindus.
L: R. Baltrušis Profesorius Antanas Purėnas Kaunas 2008.
2932