Sadnas Antanas 1932 04 27Ružampolis (Giedraičių vlsč., Ukmergės apskr.) 2021 01 01Vilnius, lietuvių chemikas, silikatų technologas. Habil. dr. (technol. m.; techn. m. dr. 1974).
Išsilavinimas ir veikla
1954 baigė Vilniaus universitetą. 1953–56 dirbo Elfos gamykloje meistru. 1956−58 Centrinės statybinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis inžinierius. 1960–86 dirbo Termoizoliacijos institute (iki 1966 veikė kitais pavadinimais); 1960–61 ir 1964–66 mokslinis sekretorius, 1966–71 Keramikos skyriaus, 1972–86 Statybinių medžiagų ilgaamžiškumo laboratorijos vedėjas; profesorius (1976). 1987–2000 dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas), 1998 įkūrė Aliumosilikatų laboratoriją ir buvo jos vedėjas.
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys: cheminė kinetika, katalizė, aliumosilikatinių medžiagų termodinaminių parametrų skaičiavimas, naujų kristalinių ir stiklingų medžiagų virsmo dėsningumai įvairios mineralinės ir cheminės sudėties gamtiniuose aliumosilikatuose (moliuose), kai degimas vyksta skirtingose dujų–garų terpėse (redukcinėje‑oksidacinėje). Tyrė vandens–ledo sistemose vykstančius masių pernašos procesus akytuose vandenyje įmirkusiuose keraminiuose kūnuose. Sukūrė ir įdiegė į gamybą keraminių dirbinių redukcinio‑oksidacinio degimo technologiją, tų dirbinių eksploatacinio atsparumo nustatymo būdus, mineralinės vatos ilgaamžiškumo kriterijus. 1997–99 dalyvavo keraminių medžiagų atsparumo šalčiui tyrimo tarptautinėse programose. Su kitais sukūrė lietuvišką stomatologinį porcelianą. Paskelbė daugiau kaip 280 mokslinių straipsnių. 40 išradimų.
Antanas Sadūnas
Knygos
Svarbesnės knygos: Keraminių dirbinių atsparumas šalčiui ir greiti būdai jam nustatyti (su Romualdu Šiaučiuliu, 1979, rusų kalba), Keraminių sieninių medžiagų eksploatacinio atsparumo šalčiui prognozavimas (su kitais, 1989, rusų kalba), Aliumosilikatinių dirbinių ilgaamžiškumas (1997), Aliumosilikatų degimas redukuojančių‑oksiduojančių dujų terpėje (1999).
Apdovanojimai
Lietuvos mokslo premija (1997).