Slučkà Antanas (slap. Šarūnas) 1917 04 14Troškūnai 1949 10 28Butkiškis (Anykščių vlsč.), vienas antisovietinių partizanų Aukštaitijoje vadų. Pulkininkas (1998, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties).
Veikla
Gimė zakristijono šeimoje. Nuo 1933 mokėsi pranciškonų vienuolių centre Kretingoje. 1937 įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Penktojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko (Penktasis pėstininkų pulkas) sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos minosvaidžių būryje; viršila (1937). 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą ir likviduojant jos kariuomenę paskirtas į sovietinės kariuomenės geležinkelio dalinį Vilniuje. 1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui iš sovietinės kariuomenės pasitraukė. 1944 pavasarį tapo Vietinės rinktinės kariu; leitenantas (1944). Per susišaudymą su vokiečių kariais buvo sužeistas.
Grįžęs į Troškūnus 1944 pabaigoje įkūrė pirmą partizanų būrį. 1945 01 išrinktas jo įkurtos Šarūno rinktinės vadu (LSSR Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijų įstaigose buvo užverbuota vertingų rinktinės partizanų informatorių). 1947 05 01 Šarūno rinktinės pagrindu įkūrus Algimanto apygardą, tapo jos vadu; apygardos štabe vykdavo Aukštaitijos partizanų vadų pasitarimai. 1948 05 įvykusiame Šiaurės rytų Lietuvos srities vadų sąskrydyje sričiai suteiktas Karaliaus Mindaugo vardas, vėliau jos vadu paskirtas A. Slučka (vietoj išvykusio kurti Lietuvos partizanų vyriausiąją vadovybę J. Kimšto, slapyvardžiu Žalgiris).
A. Slučka (partizanų majoras) griežtai reikalavo drausmės, rengė kovotojų pratybas ir teorinius užsiėmimus, buvo geras organizatorius ir drąsus vadas; rūpinosi pogrindine spauda ir į ją rašė, ne kartą buvo sužeistas, pats operavo, gydė sužeistus partizanus. 1949 prisidėjo kuriant partizanų vyriausiąją vadovybę (Lietuvos laisvės kovos sąjūdis). Pagal Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą partizanų kuopas (kuopa) pertvarkė į tėvūnijas (tėvūnija), patikslino jų ribas. 1949 09 Šimonių girioje vykusiame Karaliaus Mindaugo srities vadų (srities vado A. Slučkos ir kitų) sąskrydyje svarstyta pasirengimas sukilimui ir vyrų mobilizacija Lietuvoje. Saugumiečiams apsupus išduotą Karaliaus Mindaugo srities štabavietę Butkiškio vienkiemyje, A. Slučka su štabo nare žmona J. Railaite‑Slučkiene (slapyvardžiai Neringa, Pūga, Vincukas; susituokė 1947) ir J. Jovaiša (slapyvardis Lokys) sunaikino dokumentus ir susisprogdino. Palaikai buvo išvežti į Kauną (užkasimo vieta nežinoma). Kovose žuvo A. Slučkos 2 broliai, kiti šeimos nariai (išskyrus išsislapsčiusias motiną ir dvi seseris) buvo suimti ir kalinami.
Antanas Slučka
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (1998, po mirties).
1990 A. Slučkos žūties vietoje pastatytas paminklinis akmuo ir kryžius.
Šarūnas; -Antanas Slučka
L: Už Lietuvą atidavė viską: Iš partizano Liudo Sudeikio prisiminimų / Laisvės kovų archyvas t. 30 Kaunas 2001.
2737