Terlẽckas Antanas 1928 02 09Krivasalis (Saldutiškio vlsč.) 2023 02 16(palaidotas Rokantiškių kapinėse Vilniuje), vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų. Ekonomistas. V. Terlecko brolis, V. Dailidienės tėvas.
Išsilavinimas ir veikla
1945 suimtas, bet neįrodžius narystės nelegalioje antisovietinėje organizacijoje Geležinis Vilkas po 2 mėn. paleistas. 1954 baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1956–57 LSSR mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantas. 1954–57 SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriaus kredito inspektorius, Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotojas. 1957 12 24 vėl suimtas, apkaltintas kuriant nelegalią organizaciją, ryšiais su neva reakcingais emigrantais. 1958 06 09 nuteistas (su kitais) 4 m. kalėti griežto režimo lageryje; kalintas iki 1960 11 Taišetlage (Irkutsko sr.). 1964–69 Vilniaus universitete studijavo Lietuvos istoriją, bet KGB sutrukdė apginti diplominį darbą. 1973 05 24 vėl suimtas, kaltintas stambaus masto grobstymu; nors kaltės įrodyti nepavyko, 1 m. kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje. Paleistas turėjo teisę dirbti tik nekvalifikuotą darbą.
Antanas Terleckas
1975 08 04 parašė ir išplatino 17 inteligentų laišką, kritikuojantį Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjus dėl jų užsisklendimo konfesiniuose reikaluose, nepakankamą ryžtą ginant tautines vertybes. 1975 11 23 parašė atvirą laišką SSRS KGB pirmininkui J. Andropovui; jame išdėstė savo politines nuostatas, neteisėtą jo persekiojimą už pažiūras, pateikė faktų apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS, prievartinio rusinimo politiką, Lietuvos istorijos klastojimą. 1976 laiškas buvo išspausdintas Jungtinėse Amerikos Valstijose knygoje Gerbkite mano teises. 1976–77 su J. Sasnausku, K. Jokubynu ir kitais leido nelegalų leidinį Laisvės šauklys, vietoj jo nuo 1979 – Vytis.
Rašė ir į kitą nelegalią spaudą, perduodavo dokumentų, žinių Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui, Amerikos balso, Vatikano radijo stotims. 1977 08 23 buvo sulaikytas ir tardytas KGB, per kratą rasta ir konfiskuota antisovietinio turinio dokumentų, rankraščių, mašinraščių, literatūros. 1978 06 15 su kitais įkūrė nelegalią organizaciją – Lietuvos laisvės lygą ir tapo jos vadovu. Jos tautinės tarybos vardu paskelbė Deklaraciją dėl Lietuvos laisvės lygos tikslų.
1979 08 23 su V. Bogušiu, J. Sasnausku, V. Šakaliu ir kitais parašė, surinko parašus ir išplatino Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą, smerkiantį 1939 08 23 Maskvoje pasirašytą Molotovo–Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus; memorandume SSRS ir Vakarų valstybių vadovai raginami panaikinti pakto padarinius Baltijos valstybėms. Bendravo su rusų (S. Kovaliovu, A. Lavutu ir kitais) ir kitų tautų disidentais. 1979 10 30 už antisovietinę veiklą suimtas ketvirtą kartą; nuteistas 3 m. griežto režimo lagerio (Permėje) ir 5 m. tremties (Omsukčane, Magadano sr.). 1987 grįžęs A. Terleckas, kaip Lietuvos laisvės lygos vadovas, 08 23 su kitais suorganizavo Vilniuje viešą nelegalų protesto mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo – pirmąjį Lietuvoje per SSRS okupaciją ir aneksiją. 1988–90 rengė mitingus ir piketus, kuriuose reikalauta Lietuvai laisvės ir nepriklausomybės. 1989 su kitais inicijavo parašų rinkimą, kad iš Lietuvos būtų išvesta SSRS okupacinė kariuomenė (įsitraukus Sąjūdžiui surinkta daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų parašų). 1989 08 06 su Sąjūdžio, lietuvių išeivijos ir Lietuvos komunistų partijos atstovais A. Terleckas Lietuvos laisvės lygos vardu pasirašė politinį memorandumą Gotlando komunikatą.
protesto mitingas Katedros aikštėje Vilniuje dėl badaujančiųjų sumušimo ir suėmimo. Sąjūdžio vardu kalba V. Landsbergis, šalia jo Lietuvos laisvės lygos vadovas A. Terleckas (1988 09 29)
1990 pradžioje atsisakė dalyvauti LSSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose. Po 1990 03, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo politiniame ir visuomenės gyvenime.
Knygos
Parašė atsiminimų, politinės publicistikos, polemikos kūrinių; svarbesnės knygos: Kodėl laimėjo komunistai, Kas jūs, Gediminai Vagnoriau?, Grumtynės su klasta ir politiniu neišmanymu, A. Brazauskas ir M. Burokevičius Sausio 13‑ąją, Antanas Terleckas prieš Algirdą Brazauską (visos 1993), Broliai Antanas ir Vladas Terleckai prieš Gedimino Vagnoriaus politiką (1994), Didysis sąmokslas prieš Lietuvą (1996), Apie „Šatrijos“ veiklą (1997), Laiškai iš Magadano (1998), Žodžiu bei plunksna už tiesą ir laisvę (2 tomai, 1998–99), Jei esame čia: laiškai (su J. Sasnausku, 2000), Lietuvos Laisvės Lygos kova už laisvę ir nepriklausomybę (2002), Lietuvos Laisvės Lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki nepriklausomybės (2 tomai, 2004–06), 25‑ieji Lietuvos okupacijos metai: rezistento dienoraštis (2006), Rezistento dienoraštis (2008), Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai, 1970–1986 (2011), Ne pats pasirinkau savo dalią (2013, elektroninis leidimas 2019), Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus (2014).
Parengė knygas: Laisvės šauklys (2002), Laisvųjų testamentai: Lietuvos partizanų ir ryšininkų portretai (su K. Driskiumi, 2018).
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2004). Ordino Už nuopelnus Karininko kryžius (Lenkija, 2010), Marijos žemės kryžiaus 3 laipsnio ordinas (Estija, 2013). Laisvės premija (2012).
-Antanas Terleckas
2605