Tylà Antanas 1929 10 28Bičionys (Anykščių vlsč.) 2018 11 23Vilnius, lietuvių istorikas, visuomenės veikėjas. K. Tylos brolis. Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas (nuo 2011). Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1991). Habil. dr. (hum. m.; ist. m. dr. 1988).
Išsilavinimas ir veikla
1956 baigė Vilniaus universitetą. 1958–2002 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute (nuo 1990 Lietuvos istorijos institutas), 1989–92 Archeografijos skyriaus vedėjas, 1992–99 instituto direktorius, 1999–2002 vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1989–96 Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo Senato narys. 1991 su kitais įkūrė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedrą, 1991–97 jos vedėjas; profesorius (1995), garbės profesorius (2008). 1991–99 Lietuvos mokslo tarybos narys, 1991–2011 Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. 1991–2007 Lietuvių katalikų mokslo akademijos valdybos vicepirmininkas. 1993–2010 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos pirmininkas.
Antanas Tyla
1990–2005 žurnalo Lituanistica redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas, 2006–09 pirmininkas. 1991–94 Lietuvos istorijos draugijos pirmininkas. 1991–95 Lietuvos istorijos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto Jungtinės istorijos doktorantūros komisijos ir instituto habilitacijos komisijos (iki 2002) pirmininkas. Žurnalo Lithuanian Historical Studies steigėjas (1996), 1996–2000 vyriausiasis redaktorius, 1996–2014 redakcinės kolegijos pirmininkas. Tęstinio leidinio Lietuvos istorijos metraštis redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas (1994–99). Buvo įvairių visuomenės, kultūros, mokslo organizacijų, komisijų, valdybų narys. Vadovavo kelioms mokslo programoms, prisidėjo prie istorijos mokslo politikos Lietuvoje formavimo ir reformos įgyvendinimo.
Tyrimų sritys
Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė kultūra, jos raiška šios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos atstovaujamose valstybės institucijose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės iždas ir mokesčių politika, finansinis pajėgumas, 19 a.–20 a. pradžios lietuvių inteligentijos formavimasis, lietuvių tautos kultūrinis ir politinis išsivadavimas (lietuvių tautinis judėjimas), Lietuvos miestai, istoriografinis palikimas, pilietinė kultūra.
Publikacijos
Parašė studiją Lietuvos valstiečių judėjimas 1907–1914 metais (išspausdinta 1975). Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių ir studijų. Svarbiausi veikalai: 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime (1968), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinės kariuomenės organizavimas XVI a. pabaigoje–XVII amžiuje (1980), Garšvių knygnešių draugija (1991), Lietuvos valstiečių istorijos (1795–1861) bruožai (1993), Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla, Lietuva prie Vasario 16‑osios slenksčio (abu 2004), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667) (2010), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI amžiaus antroji pusė–XVII amžiaus vidurys (2012), Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 metais (2013), Apie Anykščius ir anykštėnus (2016).
Spaudai parengė A. Janulaičio knygas Kazimiero teisynas (1967), Mikalojus Akelaitis (1969), A. Šapokos knygą 1655 metų Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655–1656 metais (1990), su A. Gustaite – K. Avižonio Rinktinių raštų 4 tomą (1994), su G. Michelini – Micheli Bianchi (Alberto Vimina) rankraštį Trumpas pasakojimas apie Lietuvos ir Lenkijos karą su Maskva XVII a. viduryje (Breve Racconto Della Guerra Di Lituania e Polonia Contro Mosca Alla Meta Del XVII Secola 2004). Monografijų serijos apie Lietuvos valsčius – Ignalinos kraštas (1966), Dieveniškės (1968), Gaidės ir Rimšės apylinkės (1969), Merkinė (1970), Dubingiai (1971), Kernavė (1972), Dubičiai (1989), Viduklė (2002), Vyžuonos (2006), Linkuva (2018) – vienas autorių, sudarytojų, vyriausiųjų redaktorių.
Sudarė (su kitais) šaltinių rinkinius Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai (4 tomai, 1991–2006; apie Joniškį, Jurbarką, Kretingą, Skuodą, Šiaulius, Šventąją, Varnius, Veliuoną, Viekšnius, Virbalį, Vladislavovą, Kėdainius ir Alytų). Vienas knygos Nenugalėtas ir neužmirštas: partizanas Antanas Kraujelis‑Siaubūnas (2018 22019) autorių.
Apdovanojimai
Gedimino ordino Karininko (1999) ir Komandoro (2009) kryžiai. Gabrielės Petkevičaitės‑Bitės atminimo medalis (2014). Lietuvos šviesuolis (2012).
J. Basanavičiaus (1994), S. Daukanto (2004), V. Jurgučio (2010) premijos.
-Antanas Tyla