Ùlpis Antanas 1904 02 27Ryga 1981 08 21Vilnius, lietuvių bibliografas.
Biografija
1923–1940 dirbo knygų leidimo bendrovėje Kultūra Šiauliuose. Dalyvavo Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijos veikloje. 1940–1941 Šiaulių miesto vykdomojo komiteto pirmininkas. 1941 Šiaulių dramos teatro direktorius. 1942–1944 SSRS kariuomenės Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos karys. 1946–1980 Knygų rūmų direktorius. Nuo 1947 buvo valstybinės einamosios ir retrospektyvinės bibliografijos leidinių, nacionalinės bibliografijos A serijos Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuvių kalba (1969, t. 1, LSSR valstybinė premija 1971) vienas sudarytojų ir atsakingasis redaktorius. 1949 studijavo Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) bibliotekininkystės institute.
Antanas Ulpis (1969)
Veikla išsaugant rašytinį kultūros paveldą
Dirbdamas Knygų rūmų direktoriumi A. Ulpis su kolegomis važinėjo po Lietuvą, nykstančiuose dvaruose, apleistų namų palėpėse, bažnyčiose, kitose bibliotekose, popieriaus fabrikuose, šiukšlynuose rinko senas knygas ir vežė jas į rūmų saugyklą, įrengtą Šv. Jurgio bažnyčioje. Jo iniciatyva nuo sunaikinimo išgelbėta tūkstančiai lietuviškų ir su Lietuva susijusių knygų ir kitų spaudinių įvairiomis kalbomis, išleistų Lietuvoje ir už jos ribų. Tarp jų buvo ir to meto vadinamosios specialiosios kolekcijos knygų, kurios sovietinės valdžios nurodymu turėjo būti sunaikintos.
1949–1953 sustiprėjus sovietinei kampanijai prieš žydus reikalauta iš bibliotekų pašalinti žydų knygas (ir originalias, ir vertimus). 1949 06 uždarius Žydų muziejų A. Ulpis pasirūpino, kad muziejaus bibliotekos knygos patektų į Knygų rūmus, Vilniaus universiteto bibliotekos administraciją įkalbėjo Knygų rūmams perduoti popieriaus perdirbimui parengtą apie 10 000 knygų hebrajų ir jidiš kalbomis kolekciją. Nepaisydamas to, kad Knygų rūmai neturėjo teisės saugoti archyvinių dokumentų, iš Valstybinio istorijos ir revoliucijos muziejaus, Partijos istorijos instituto perėmė išmetimui skirtus žydų dokumentus. Saugykloje po knygų krūvomis (knygų kalnas tuo metu kai kuriose vietose siekė 15 m) paslėpė ir paslapčia gautą Vilniuje iki 1940 veikusio Žydų mokslo instituto (YIVO) archyvo medžiagą (daug spaudinių nacių okupacijos metais išgelbėjo Vilniaus geto žydai – Popieriaus brigada).
buvusi Knygų rūmų saugykla Šv. Jurgio bažnyčioje (21 a. pradžia; iškraustyta iki 2017)
Po Stalino mirties (1953) prasidėjus vadinamajam atšilimo laikotarpiui A. Ulpis kreipėsi į žydų bendruomenę pagalbos peržiūrint ir kataloguojant knygas jidiš ir hebrajų kalbomis. Apie 1960 vyriausiajam bibliografui Šliomai Kurliandčikui saugykloje aptikus paslėptą YIVO archyvą A. Ulpis patikėjo jam patyliukais tvarkyti ir kataloguoti šiuos dokumentus. Žydų leidinių katalogavimas (iki 1965 buvo sukataloguota daugiau kaip 20 000 knygų) nutrūko, kai sovietų valdžia leido rengti visų Lietuvoje iki 19 a. pabaigos išleistų knygų bibliografiją, bet uždraudė minėti leidinius hebrajų ir jidiš kalbomis. Po Šešių dienų karo (1967 06; arabų–Izraelio karai) sustiprėjus antisionistiniams SSRS valdžios pasisakymams A. Ulpis nustojo dirbti su žydų medžiaga.
1994 pavasarį YIVO archyvo medžiaga (į 173 dėžes sudėtos knygos, rankraščiai ir kiti dokumentai) vėl surasta ir pradėta tvarkyti. Lietuvoje išlikusi YIVO archyvo dalis saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Veikalai
A. Ulpis parengė pokario laikotarpio Lietuvos TSR knygų katalogą (1953, rusų kalba). Su kitais sudarė bibliografines rodykles V. Lenino raštai lietuvių kalba, 1914–1969 (1970), Lietuvos komunistų partijos spauda, 1917–1940 (2 d. 1981–1985). Paskelbė straipsnių spaudos ir bibliografijos klausimais (daugiausia apie Knygų rūmų veiklą). Tyrinėjo lietuviškus slapyvardžius.
Atminimo įamžinimas
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja atidengiant memorialinę lentelę Žydų mokslinių tyrimų institute (2023 09 18, Niujorkas)
2023 09 18 Žydų mokslinių tyrimų institute (YIVO) Niujorke atidengta memorialinė lentelė Popieriaus brigadai ir A. Ulpiui atminti.
2023 11 27 pasirašytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir YIVO memorandumas, kuriuos steigiama Antano Ulpio premija už indėlį plėtojant Lietuvos ir žydų santykius bei supratimą.
2593
2271