Vasiliáuskas (Vasỹs) Antanas 1902 01 15Balčkiemis (Vižainių vlsč., Suvalkų apskr.) 1974 06 18Filadelfija, lietuvių istorikas, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas. Pagalbinių istorijos mokslų Lietuvoje pradininkas. Dr. (1935).
Išsilavinimas ir veikla
Gimė vidutinių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Vilkaviškio ir Marijampolės gimnazijose, 1922–25 – Seinų kunigų seminarijoje Gižuose. Nuo 1925 Lietuvos universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Humanitarinių mokslų fakultete studijavo istoriją ir pedagogiką, kartu mokytojavo Utenos gimnazijoje, Tauragės mokytojų seminarijoje. 1932 baigė Vytauto Didžiojo universitetą ir išvyko į Vieną. Studijavo Vienos universiteto Paleografijos institute ir, vadovaujamas profesorių A. Dopscho ir Hanso Hirscho, rengė disertaciją; medžiagą rinko Vienos, Karaliaučiaus, Romos, Rygos, Varšuvos archyvuose ir Vilniaus kapitulos archyve.
Antanas Vasiliauskas
Bendradarbiavo su A. Šapoka, Z. Ivinskiu, K. Jablonskiu ir kitais jaunosios kartos istorikais. Prisidėjo rengiant 15–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės fotografuotinių dokumentų rinkinį Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos seminaro bibliotekai (tai labai pagerino studijų kokybę). 1935 Vienos universitete apgynė disertaciją Didžiojo kunigaikščio Vytauto Lietuvos diplomatika (Diplomatik des Großfürsten Witold von Litauen).
1936–40 Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete dirbo asistentu, dėstė lotyniškosios paleografijos, sfragistikos, heraldikos, chronologijos ir istorijos metodologijos kursus. 1940–44 Vilniaus universiteto docentas. 1944, prieš Lietuvos sovietinę reokupaciją, pasitraukė į Vokietiją. 1946–49 Augsburgo lietuvių gimnazijos direktorius, Pabaltijo universiteto Pinneberge profesorius. 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Lituanistikos instituto Filadelfijoje steigėjas ir vadovas. Fodhamo universitete Niujorke dėstė rusų kalbą; profesorius (1954).
Dalyvavo Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikloje. Prisidėjo rengiant Lietuvių enciklopediją (pagalbinių istorijos mokslų skyriaus kuratorius). Bendradarbiavo spaudoje (Žiburys, Karys), Kario enciklopedijoje.
Mokslinės pažiūros ir publikacijos
A. Vasiliausko mokslinių pažiūrų formavimuisi įtaką darė profesoriai J. Yčas, I. Jonynas ir L. Karsavinas. Paleografijos ir diplomatikos mokslų pradžią siejo su humanizmo ir renesanso epochomis. Anot A. Vasiliausko, naują postūmį šie mokslai įgavo 19 a. atsiradus specialioms istorikų mokykloms Ecole des Chartes (Chartijų mokykla; Prancūzijoje) ir Institut für Österreichische Geschichtsforschung (Austrijos istorijos mokslų institutas; Austrijoje). Pagalbinius istorijos mokslus traktavo plačiai – kaip šalies praeities ir kultūros pažinimą.
Svarbiausios publikacijos: Vytauto Didžiojo diplomatika (1936), Žemaičių batalionas (1937), Pirmoji Kauno popieriaus dirbtuvė (1937), Nepriklausomybės keliu (1938), Žąslių‑Daugų operacija (1940); Lietuvos diplomatikos raidą pateikė bendrame Vakarų Europos diplomatikos raidos kontekste.
-Antanas Vasiliauskas; -Antanas Vasys
L: S. Sužiedėlis Dr. Antanas Vasys. Netekome istoriko, kuris rūpinosi ateitimi / Aidai nr. 7 1974; R. Čapaitė Istorikas Antanas Vasiliauskas (Vasys) (1902–1974) / Mūsų praeitis nr. 2 1992; D. Labanauskienė Istoriko Antano Vasiliausko (Vasio) rankraštinis palikimas / Lietuvos istorijos metraštis 1999 Vilnius 2000.
1088