Veñclova Antanas 1906 01 07Trempiniai (Liubavo vlsč., Kalvarijos apskr.) 1971 06 28Vilnius, lietuvių rašytojas. T. Venclovos tėvas. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1949).
Antanas Venclova
1932 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1930–31 redagavo žurnalą Trečias frontas. 1933–40 mokytojavo. Bendradarbiavo leidiniuose Kultūra, Literatūra, Prošvaistė. 1940 vadinamojo Liaudies seimo atstovas (dalyvavo delegacijoje, vykusioje į SSRS dėl tariamo Lietuvos priėmimo į SSRS). 1940–43 LSSR švietimo liaudies komisaras. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pasitraukė į SSRS (1942–44 gyveno Maskvoje). 1944–46 Kauno universiteto docentas. SSKP narys (nuo 1950), 1952–64 Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys. 1940–47, 1955–59 ir 1963–71 LSSR Aukščiausiosios Tarybos, 1941–63 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1954–59 LSSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas, rūpinosi lietuvių literatūros palikimo leidyba, socialistinio realizmo principų laikymusi lietuvių literatūroje. 1949–71 SSRS taikos gynimo komiteto narys.
Grožinė kūryba
Kūrinius pradėjo spausdinti 1924. Ankstyvojoje poezijoje (rinkiniai Sutemų skersgatviuos 1926, Gatvės švinta 1927) ryšku avangardistinės nuostatos, vaizdai ekspresyvūs, dažnai besiremiantys urbanistinėmis realijomis, atspindintys socialinius kontrastus. Vėlesnė poezija (rinkiniai Obelis kur augalota 1945, Šalies jaunystė 1948, Rinktinė 1950, LSSR valstybinė premija 1952, Kovoti, degti, nenurimti 1953, Žemė gera 1963, Ar tu žinai tą šalį 1964, Mėlyno Nemuno vingis 1969) sietina su klasicizmo tradicija, vyrauja kanoniškos struktūros formos, panoraminiai vaizdai, iškilmingas tonas, lyrizmas derinamas su publicistiniu patosu, idealizuojama sovietinė tikrovė, plėtojama tautų draugystės, kovos dėl taikos tematika. Rinkinio Vakarinė žvaigždė (1971) poezija meditacinė, elegiška. A. Venclova parašė LSSR valstybinio himno tekstą (1950).
Apsakymų rinkiniuose Beržai vėtroje (1930), Naktis (1939) vyrauja socialinė kritinė, daugiausia kaimo tematika, ryšku ekspresionizmo stilistikos poveikis, atskleidžiama pagrindinių veikėjų vidaus pasaulio sudėtingumas. Rinkinio Kelias į Lietuvą (1942) apsakymai racionalesni, publicistiškesni. Romanuose Draugystė (1936 51979), Gimimo diena (1959 41980, LSSR valstybinė premija 1960, inscenizacija 1965) vaizduojama lietuvių inteligentui iškylanti gyvenimo kelio pasirinkimo dilema (teigiamas personažas renkasi socializmą), jų veikėjai schemiški, veiksmo raida iš anksto nuspėjama. Parašė jaunystės ir karo metų memuarų trilogiją (Pavasario upė 1964 31980, Jaunystės atradimas 1966 31981, Vidurdienio vėtra 1969 21971), kelionių įspūdžių knygų.
Dar išleista apsakymų ir apybraižų rinkiniai Iš karinio bloknoto (1943), Medis ir jo atžalos (1947), kūrybos rinktinė Prie Nemuno liepsnoja uogos (išleista 1996). Išvertė Ch. Dickenso, M. Gorkio, B. Kellermanno, V. Katajevo, G. de Maupassant’o, A. Puškino, Sofoklio kūrinių. Rašytojo knygų išversta į armėnų, baltarusių, latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir kitas kalbas.
Literatūros kritikos darbai
Literatūros kritikos studijose ir straipsniuose (rinkiniai A. Vienuolio „Paskenduolė“ 1929, Upton Sinclair 1931, Audringas François Villono gyvenimas 1934, Laikas ir rašytojai 1958, Epochos vėjas 1962 21975) propagavo realistinius vaizdavimo principus.
Atminimo įamžinimas
Apie jį sukurtas dokumentinis filmas Antanas Venclova (1975, režisierius A. Dausa).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1952, 1960), Poezijos pavasario laureatas (1970).
R: Raštai 3 t. Vilnius 1955, [Kūrinių serija] 13 t. Vilnius 1965–77. L: V. Galinis Antanas Venclova Vilnius 1958; Atsiminimai apie Antaną Venclovą / sud. M. Macijauskienė Vilnius 1988; Antanas Venclova epochų vėjuose: Antanui Venclovai – 100 / sud. R. Karmalavičius Vilnius 2007.
1540