Veñgris Antanas 1912 02 05Deglėnai (Pušaloto vlsč.) 2014 06 25Vilnius, lietuvių teatrologas, literatūrologas. J. Vengrio brolis. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1971). 1933–39 studijavo Vytauto Didžiojo universitete (nuo 1934 – lietuvių kalbą ir literatūrą; lankė B. Sruogos vadovaujamą Teatro seminarą). 1935–39 bendradarbiavo žurnale Naujoji Romuva. 1939–45 mokytojavo Vilniaus gimnazijose. 1940 baigė Vilniaus universitetą (Humanitarinių mokslų fakultetą). 1945–52 dirbo Grožinės literatūros leidykloje Vilniuje, 1945–53 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. 1953 suimtas ir nuteistas 25 metams. Kalėjo Kuibyševo lageryje. 1954 grįžo į Lietuvą. 1956–65 dirbo žurnalų Meno saviveikla, 1965–71 – Kultūros barai redakcijose, 1971–84 – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute (nuo 1980 vyriausiasis mokslo darbuotojas, 1981–1984 Menotyros sektoriaus vadovas).
Antanas Vengris
Parašė monografines apybraižas Kastantas Glinskis: Iki trisdešimties metų darbo scenoje (1937), Kastantas Glinskis: Gyvenimo ir kūrybos apybraiža (1965), Nemuno mergaitė (1990, apie O. Rymaitę), skyrius apie dramos teatrą knygoje Lietuvių teatras: 1918–1929 (1981), skyrių apie Lietuvos akademinį dramos teatrą knygoje Lietuvių tarybinis dramos teatras: 1957–1970 (1987), t. p. atsiminimų knygą Svajonės ir klajonės (1999). Sudarė knygas Teatrinės minties pėdsakais (2 kn. 1969–82), Petras Kubertavičius (1970). Parengė lietuvių rašytojų (J. Mačio‑Kėkšto, A. Baranausko, K. Binkio, A. Strazdo) poezijos knygų, raštų. Į lietuvių kalbą išvertė rusų, lenkų, vokiečių rašytojų kūrinių. Paskelbė lietuvių ir užsienio spaudoje daugiau kaip 400 straipsnių literatūros ir teatro temomis (straipsnių rinkinys Teatro pašauktieji 1996). Gedimino ordino Riterio kryžius (1996). Kristoforas (1997).
L: Antanas Vengris: Bibliografinė rodyklė: 1932–1982 / sud. O. Adomonienė, K. Jankauskaitė, R. Marcinkevičiūtė Vilnius 1982.
1706