Výtartas Antanas (lenk. Antan Wytort) 1863 12 15Suradgalis (Ramygalos vlsč.) 1932 02 08Kalvarija, knygnešys. Kunigas, religinės literatūros rengėjas. 1886 baigęs Kauno kunigų seminariją kunigavo Mosėdyje, 1889–1907 – Baisogaloje, Klovainiuose, Joniškyje, Kupiškyje, Žemaičių Naumiestyje, Leckavoje. Įtartas ryšiais su knygnešiais buvo keliamas iš vienos parapijos į kitą. Atvykęs į naują parapiją į knygnešystę įtraukdavo vyrus ir moteris. Draudžiamosios lietuvių spaudos jam atsiųsdavo kunigas M. Sederevičius, J. Ložinskis, D. Miklius, J. Sakalauskas, S. Neteckis ir kiti. Platino laikraščius, katalikiškas maldaknyges, knygas, spaudą siųsdavo nelegaliai Lietuvių skaitymo draugijai Sankt Peterburge. Bendradarbiavo su S. L. Kušeliausku, priklausė knygnešių Sederevičiaus organizacijai. Buvo krečiamas, tardomas, baudžiamas. 1887–88 katalikų laikraščio Šviesa (ėjo Tilžėje) redaktorius.
Antanas Vytartas (apie 1890, Kaunas)
Apie 1908 gydėsi Varšuvoje, vėliau čia dirbo kapelionu prieglaudoje, dalyvavo lietuviškų draugijų veikloje. 1910–19 kunigavo Liepojoje, Rygoje, Šiauliuose, Odesoje, nuo 1920 – Pašvitinyje. Mirė nuo plaučių uždegimo.
Bendradarbiavo Šviesoje, Vilniaus žiniose, Viltyje, Šaltinyje, Vienybėje, Rygos garse; pasirašinėjo slapyvardžiais (Kunigas X, Katalikas Lietuvis ir kitais). Parengė, iš lenkų kalbos išvertė katalikiškų knygelių, maldaknygių.
Svarbiausios knygos: Nekaltybė: augštybė ir gražybė tos dorybės (1887 61910), Kaip nuspakajiti sumenę (1888 61906), Pamoksłai ant didžiujų metinių Vieszpaties szvenczių, Tiesos žodžei apie pamatinius tikejimo dalykus del mokįtų ir nemokįtų naudingi (abi 1893), Girtybe, baisybe ir sunkybe to grieko ipatingai žmoguje krikszczionyje (1905), Ar katalikas gali būti socijalistu? (1907 21908).
-Vitartas; -Vitortas
L: B. Kaluškevičius, K. Misius Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904 Vilnius 2004.
-Kunigas X; -Katalikas Lietuvis