Antanas Žmuidzinavičius (1913)
Žmuidzinãvičius Antanas 1876 10 31Seirijai 1966 08 09Kaunas, lietuvių tapytojas, grafikas. 1894 baigė Veiverių mokytojų seminariją. 1898–1902 mokėsi Varšuvoje piešimo klasėse ir W. Gersono privačioje studijoje, 1905–06 Colarossi ir Vitti akademijose Paryžiuje. 1908–12 keliavo po Vakarų Europą (1908 tobulinosi Miunchene, 1912 – Hamburge). 1907 su kitais įkūrė Lietuvių dailės draugiją (1907–15 ir 1926–28 valdybos pirmininkas; 1908–09 ir 1922–24 lankydamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose rinko draugijai lėšas). 1926–40 dėstė Kauno meno mokykloje, 1944–51 – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1951–53 – Lietuvos dailės institute, 1953–66 – Kauno politechnikos institute; profesorius (1947). 1929–34 Šaulių sąjungos centro valdybos, 1940 – Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. 1944–59 (su pertraukomis) LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. SSRS dailės akademijos narys korespondentas (1958).
Dalyvavo pirmosiose lietuvių dailės parodose Vilniuje (1907–14, su kitais surengė pirmąją); svarbiausios individualios – Vašingtone (1922), Čikagoje, Niujorke (abi 1924), Kaune (1927, 1936, 1940, 1956, 1961, 1963, 1966), Maskvoje (1951), Vilniuje (1956). 1906 dalyvavo M. Petrausko operoje Birutė.
Daugiausia nutapė peizažų (Dzūkų kaimelis 1906, Nemunas prieš audrą 1917, Tinklai džiūsta 1926, ciklas Čia bus Kauno jūra 1953–59), portretų (T. Daugirdo, 1910, P. Rimšos, 1911), buitinio žanro (Per kiaurą naktį 1906, Linų kūlimo talka Žemaitijoje 1926) ir religinių paveikslų. Apipavidalino knygų (A. Jaroševičiaus Lietuvių kryžiai 1912), sukūrė taikomosios grafikos (plakatų, pašto ženklų, lito banknotų). Paveiksluose idealizuojama gamta, vyrauja šiltų žemės spalvų koloritas, stilizuotas piešinys, lyriška nuotaika. Sukaupė lietuvių liaudies dailės dirbinių, archeologinių, etnografinių senienų (kolekcija ir A. Žmuidzinavičiaus kūriniai saugoma 1966 dailininko gyvenamajame name Kaune įkurtame muziejuje), velnių (eksponuojama ten pat 1982 įkurtame Velnių muziejuje) kolekciją. Paskelbė straipsnių tautodailės ir meno klausimais, parašė atsiminimų knygą Paletė ir gyvenimas (1961), eiliuotų pasakėčių. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Vilniuje, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje. Gedimino 3 (1928) ir 2 (1936) laipsnio ordinai.
A. Žmuidzinavičius. Senos žemaičių kapinės (aliejus, 1914, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
2271
P: Antanas Žmuidzinavičius: TSRS liaudies dailininkas Vilnius 1957. L: Antanas Žmuidzinavičius: Bibliografinė rodyklė, 1906–2001 Alytus 2001.