Garmùtė Antanina, Skučáitė 1934 05 26 (kitais duomenimis, 1933 05 30)Čiudiškiai (Prienų vlsč.) 2011 06 28(palaidota Išlaužo kapinėse), lietuvių tremtinė, inžinierė, literatė. Dr. (technol. m.; techn. m. kand. 1964).
1948 14 m. viena ištremta į Irkutsko sritį. Dirbo Usoljės‑Sibirskojės druskos kasykloje. 1950 paleista. 1957 baigė Kauno politechnikos institutą. Dirbo inžiniere. 1960–81 dėstė Kauno politechnikos institute; docentė (1969). Tobulinosi Prahos inžinerinės technologijos institute. 1981–89 dirbo Lietuvos statybos ir architektūros mokslo tyrimo institute. 125 išradimų autorė. Išgarsėjo viena pirmųjų apie tremtį išleidusi autobiografinę apybraižą Ešelonai. Amžino įšalo žemėje (1989). Dar parašė dokumentinių apybraižų knygas Ąžuolų randai (1989), Išėjo broliai (1990), Motinėle, auginai (1993), Tėvo vasara (1996), publicistikos knygas Vilties žemė (2004), Stiprybės duona (2010), eilėraščių rinkinį Rugiai po ledu (1994). Kūriniuose atsiskleidžia skaudi asmeninė autorės patirtis ir išgyvenimai, tremtinių, kovotojų dėl Lietuvos laisvės likimai. Parengė Čekų-lietuvių-rusų ir lietuvių-čekų-rusų kalbų praktinį žodyną (2010).
Antanina Garmutė
-Antanina Garmutė
L: Antanina Garmutė. Bibliografinė rodyklė: svarbesni mokslo darbai, išradimai, literatūriniai kūriniai / sud. D. Paukštienė Kaunas 2006.