Antántė (pranc. entente – santarvė), Trilỹpė sántarvė (angl. Triple Entente, pranc. Triple-Entente), Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos politinis karinis blokas. Buvo nukreiptas prieš Trilypę sąjungą – Vokietijos, Austrijos‑Vengrijos ir Italijos karinę politinę grupuotę.
Antantės susidarymas
Abi koalicijos susidarė laikotarpiu, kai didžiosios valstybės varžėsi dėl viešpatavimo Europoje, įtakos pasaulyje ir kolonijų perdalijimo. Antantei pradžią padarė 1891–93 sudaryta Prancūzijos–Rusijos sąjunga. Tolesnę jos raidą pirmiausia lėmė didėjanti Didžiosios Britanijos ir Vokietijos interesų priešprieša. Stiprėjant šios ekonominei ir karinei galiai ir siekiant įgyti kolonijų Didžioji Britanija buvo priversta atsisakyti Puikiosios izoliacijos politikos ir 1904 04 08 sudaryti sutartį su Prancūzija, 1907 08 31 – su Rusija. Šiomis sutartimis ir buvo sudaryta Antantė – trijų valstybių politinis blokas (kuris vėliau virto ir kariniu). Trilypė santarvė sumažino, tačiau nepanaikino prieštaravimų tarp koalicijos dalyvių.
Antantė per I pasaulinį karą
Abiejų blokų priešprieša padidėjo per Bosnijos krizę (1908–09), Balkanų karus (1912–13) ir sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą (1914–18). 1914 09 05 Londone Didžioji Britanija, Prancūzija ir Rusija pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo bendrai kariauti ir nesudaryti su Vokietija ir jos sąjungininkėmis separatinės taikos. 1915 10 prie šios sutarties prisijungė Japonija, kuri dar 1914 08 paskelbė karą Vokietijai. Nors ilgą laiką Italija formaliai dar pasiliko Trilypėje sąjungoje, prasidėjus I pasauliniam karui išliko neutrali, o 1915 05 perėjo į Antantės pusę. 1914–18 prie Antantės prisidėjo ir kitos valstybės. 1918 pabaigoje 24 valstybės (lentelė) buvo paskelbusios karą Vokietijai, kitos (Bolivija, Dominika, Ekvadoras, Peru ir Urugvajus) po Jungtinių Amerikos Valstijų įstojimo į karą Antantės pusėje nutraukė su Vokietija diplomatinius santykius. Po Spalio perversmo (1917) Sovietų Rusija pasirašė separatinę taiką su Vokietija (Bresto taika), tačiau Antantės šalys tęsė karą. Jų karinės pajėgos dalyvavo ir kovoje su Rusijos sovietų valdžia.
Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos sąjunga: pašto atvirukas, išleistas Prancūzijos prezidento Clémento Armandʼo Fallièresʼo oficialaus vizito Londone proga (1908)
Antantės iširimas
Laimėjusios I pasaulinį karą Antantės valstybės parengė ir pasirašė taikos sutartis su nugalėtosiomis valstybėmis (Vašingtono–Versalio sistema). Po karo žlugo Austrija‑Vengrija, susilpnėjo Vokietija. Sovietų Rusija buvo priešiška Antantei. Iširus Trilypei sąjungai, atsinaujino Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos prieštaravimai (dėl viešpatavimo Europoje, kolonijų bei kitų priežasčių), ir Antantė iširo.
1