Antarktdos geogrãfinių tyrmų istòrija
Pasak daugumos tyrinėtojų, Antarktidos šiaurinę pakrantę (ties Kunigaikštytės Martos Krantu; 69° 23′ pietų platumos ir 2° 35′ vakarų ilgumos) 1820 01 28 atrado F. G. von Bellingshauseno ir M. Lazarevo (Rusija) vadovaujama ekspedicija, plaukusi aplink pasaulį. 1820 01 30 Antarktidą (Antarktidos pusiasalio šiaurinę dalį) pasiekė Edwardo Bransfieldo (Didžioji Britanija), o 11 18 (Antarktidos pusiasalio vakarinę dalį) – N. B. Palmerio (Jungtinės Amerikos Valstijos) vadovaujamos ekspedicijos. 1837–43 Antarktidos krantus tyrė J. S. C. Dumont’o D’Urville’io (Prancūzija), C. Wilkeso (Jungtinės Amerikos Valstijos), J. C. Rosso (Didžioji Britanija) vadovaujamos mokslinės ekspedicijos. Buvo manoma, kad atrastos salos. 1895 01 24 C. E. Borchgrevinkas (Norvegija) pirmasis išsilaipino Antarktidoje ir 1898–99 pirmasis čia žiemojo.
1909 01 16 E. H. Shackletono vadovaujamos ekspedicijos dalyviai (Alistairas Mackay, Tannattas Williamas Edgeworthas Davidas ir D. Mawsonas) pasiekė (keliaudami rogėmis) geomagnetinį polių (tuomet – 72° 25′ pietų platumos ir 155° 16′ rytų ilgumos). 1911 12 14 R. Amundsenas (Norvegija), keliaudamas šunų traukiamomis rogėmis, pirmasis (su 4 bendrakeleiviais) pasiekė Pietų ašigalį. 1912 01 17 Pietų ašigalį pasiekė R. F. Scotto (Didžioji Britanija) vadovaujama ekspedicija. 1929 R. E. Byrdas (Jungtinės Amerikos Valstijos) lėktuvu perskrido Pietų ašigalį, 1935 L. Ellsworthas (Jungtinės Amerikos Valstijos) perskrido Antarktidos žemyną. 20 a. pirmoje pusėje Antarktidą tyrė N. O. G. Nordenskjöldo (Švedija), R. F. Scotto (Didžioji Britanija), J. B. Charcot (Prancūzija), E. von Drygalskio, W. Filchnerio (Vokietija), D. Mawsono (Australija), C. A. Larseno (Norvegija) ir ypač (1928–47) R. E. Byrdo vadovaujamos ekspedicijos. Nuo 1946 Jungtinės Amerikos Valstijos rengė Antarktidos mokslinių tyrimų programas (įkurta McMurdo stotis).
R. Amundseno ekspedicijos dalyvis Oscaras Adolfas Wistingas Pietų ašigalyje (1911 12 14)
Alistairas Mackay, Tannatas Williamas Edgeworthas Davidas ir Douglasas Mawsonas Pietų geomagnetiniame poliuje (1909 01 17)
1957–58, Tarptautiniais geofizikos metais, kompleksinius mokslinius tyrimus atliko 12 valstybių (Argentina, Australija, Belgija, Čilė, Didžioji Britanija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Naujoji Zelandija, Norvegija, Pietų Afrikos Respublika, Prancūzija, SSRS). 1958 Hagoje įkurta tarptautinė mokslinė organizacija – Antarkties tyrimo mokslinis komitetas, kuris ėmė koordinuoti Antarktidos tyrimo programas, sudarinėti tarptautines konvencijas.
McMurdo mokslinė stotis
1957–58 V. E. Fuchso ir E. Hillary (Didžioji Britanija) vadovaujama 12 žmonių ekspedicija pirmoji pėsčiomis per 98 d. perėjo skersai Antarktidą. 1962 McMurdo stotyje (Jungtinės Amerikos Valstijos) pradėjo veikti pirmoji atominė elektrinė. 1974 Jungtinių Amerikos Valstijų geologijos tarnyba šelfe rado naftos. 1980 Antarktidą kirto britų Transglobalinė ekspedicija (1979–82 laivais, automobiliais ir sniegaeigiais keliavo aplink Pasaulį palei Grinvičio dienovidinį). 1989 01 17 Pietų ašigalį sausuma pasiekė pirmosios moterys – Victoria Murden ir Shirley Metz (Jungtinės Amerikos Valstijos). 1989–90 tarptautinė ekspedicija Trans-Antarctica per 220 d. šunimis kinkytomis rogėmis kirto žemyną plačiausioje vietoje. Tais pačiais metais vokietis Arvedas Fuchsas ir italas Reinholdas Messneris pirmieji perėjo Antarktidą naudodamiesi tik slidėmis ir vėjo energija.
Nuo 20 a. pabaigos–21 a. pradžios vykdomos įvairios su klimato kaita ir šelfinių ledynų tirpsmu susijusios tarptautinių tyrimų programos. 2007 netoli Pietų ašigalio pastatytas 22 m aukščio, 10 m skersmens ir 254 t sveriantis radioteleskopas. 2009 Antarktidoje veikė 65, 2018 – apie 90 mokslinių stočių.
Lietuviai
1993–95 Rusijos 39-ojoje Antarktinėje ekspedicijoje dalyvavo lietuvis Gintautas Stankūnavičius (dirbo mokslinėje stotyje Molodežnaja Rytų Antarktidoje). 2021 11 30–2022 01 01 nuo Rosso jūros pakrantės iki Pietų ašigalio (R. Amundseno maršrutu) slidėmis nukeliavo Darius Vaičiulis su 3 bendraminčių komanda.
2097
2271