Antárktis, poliarinė ir subpoliarinė Pietų pusrutulio sritis, apimanti Antarktidą, gretimas salas ir jas supančius 3 vandenynų plotus (Pietų vandenyną). Antarkties šiaurine riba laikoma konvergencijos zona, ties kuria vandenyno paviršiuje vasarą susiduria šiltesni vidutinės juostos vandenys su šaltais antarktiniais vandenimis. Ši riba nepastovi, per metus kinta tarp 48° ir 61° pietų platumos. Antarkties sausumai, be Antarktidos ir jos pakrančių salų, priklauso: Folklando salos, Pietų Šetlando salos, Pietų Orkney salos, Pietų Sandwicho salos, Kergueleno salos, Pietų Džordžijos sala, Princo Edvardo salos, Crozet salos, Balleny salos, Bouvet sala ir daug mažų salelių. Bendras Antarkties plotas apie 52,5 mln. km2.
Antarktis
Reljefas
Antarktidą juosia maždaug iki 500 m gylio lėkštas šelfas (jame yra ir gilesnių įdubų). Antarkties vandenynų dugne yra gilių dubumų (Afrikos–Antarktidos dubuma iki 6737 m, Australijos–Antarktidos dubuma iki 6089 m, Bellingshauseno dubuma iki 5399 m). Jas skiria povandeniniai kalnagūbriai; daugelis Antarkties salų yra tų kalnagūbrių viršūnės.
Klimatas
Antarktidos pusiasalis
Antarkties klimatas atšiaurus, žema oro temperatūra (minimali Antarktidoje užregistruota temperatūra –89,2 °C), stiprūs vėjai, sniego audros, rūkai. Antarkties jūrų pietinė dalis yra antarktinėje, šiaurinė dalis – subantarktinėje klimato juostoje. Antarkties šiauriniame pakraštyje šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 10 °C, šalčiausio apie 0 °C. Visus metus pučia vakarų vėjai, kurių greitis kartais siekia 75–90 m/s. Antarkties jūros audringiausios pasaulyje. Radiacijos balansas neigiamas (0 ≥ R ≥ – 83 736 J/cm2; albedas daugiau kaip 90 %). Žiemos pabaigoje jūrų ledai supa Antarktidą 500–2000 km pločio ruožu ir užima apie 20 mln. km2. Daug ledkalnių. 21 a. pradžioje dėl klimato kaitos Antarkties ledynai sparčiai tirpsta.
Augalija
Antarktis priklauso Antarktinei fitogeografinei sričiai. Augalija labai menka, daugiausia samanos, kerpės, dumbliai; Antarktidos pusiasalyje keletas rūšių žolinių augalų, salose jų rūšių daugiau (apie 20 % endeminių). Subantarktinėje klimato juostoje esančiose Antarkties salose auga tundros augalija; yra augalų (samanos, varnauogės, smilgenės, motiejukai, raktažolės, glažutės, gencijonai) augančių ir šiaurinėse subarktinėse srityse.
Gyvūnija
Antarkties sausumos fauna labai skurdi, vietinių žinduolių nėra. Būdingiausi paukščiai – pingvinai (ypač imperatoriškasis, karališkasis ir Adelės). Vasarą salose daug audrapaukščių, albatrosų, kirų. Yra endeminių paukščių rūšių (baltasis sėjikas, antarktinis kalviukas, georginė antis). Antarkties jūrų faunai būdingi planktoniniai vėžiagyviai, kuriais minta žuvys, paukščiai ir jūriniai žinduoliai. Endeminės žuvys yra baltakraujės lydekos ir nototenijos. Antarkties jūrose gyvena ruoniai (jūrų dramblys, jūrų leopardas, šiaurinis jūrų lokys), banginiai (mėlynasis, finvalas, silkinis, kupročius, kašalotas, dalginis delfinas).
798
Teisinė padėtis
Antarkties teisinį režimą nustato Antarkties sutartis, kurią 1959 12 01 (įsigaliojo 1961 06 23) Vašingtone pasirašė 12 valstybių: Argentina, Australija, Belgija, Čilė, Didžioji Britanija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Naujoji Zelandija, Norvegija, Pietų Afrikos Respublika, Prancūzija, SSRS; 1977 prisijungė Lenkija, 1981 Vokietija. Sutartį yra pasirašiusios daugiau kaip 40 valstybių (2000). Sutartis skelbia Antarkties demilitarizuota zona, naudojama tik taikiems tikslams; draudžiami bet kokie karinio pobūdžio veiksmai (karinių bazių kūrimas, kariniai manevrai, bet kurių rūšių ginklo bandymai, branduoliniai sprogdinimai, radioaktyviųjų medžiagų laidojimas). Valstybėms suteikta mokslinių tyrinėjimų laisvė. Numatyta valstybių veiklos kontrolė: kiekviena valstybė, sutarties dalyvė, turi teisę siųsti stebėtojus, galinčius bet kuriuo metu tikrinti visus Antarkties rajonus, stotis, įrenginius, ekspedicijas, laivus, lėktuvus, krovinių iškrovimo ir pakrovimo punktus.
Scotto mokslinė stotis (Naujoji Zelandija) Antarktyje
Šaukiami konsultaciniai pasitarimai (balso teisę turi tik pirmosios 14 pasirašiusiųjų valstybių; po 1991 vietoj SSRS – Rusija), kuriuose svarstomi mokslinių tyrimų, mokslinio bendradarbiavimo, inspektavimų, gyvųjų išteklių apsaugos ir kiti klausimai.
Antarkties sutartis nesprendžia klausimo dėl teritorinių pretenzijų, kurias yra pareiškusios 7 valstybės (Argentina, Australija, Čilė, Didžioji Britanija, Naujoji Zelandija, Norvegija ir Prancūzija). Sutartyje pažymėta, kad ankstesnės pretenzijos nei pripažįstamos, nei paneigiamos, tačiau jokia nauja pretenzija negali būti pareikšta tol, kol galioja ši sutartis.
Antarkties sutartis papildyta 1988 06 02 Konvencija dėl veiklos išgaunant Antarkties mineralines iškasenas reguliavimo ir 1991 10 04 Madrido aplinkos apsaugos protokolu; pastarajame Antarktis paskelbta Taikos ir mokslinių tyrimų gamtos rezervatu, 50 metų uždrausta naudingųjų iškasenų gavyba.