antibiòtikai (anti… + gr. biōtikos – gyvybinis), mikroorganizmų gaminamos medžiagos, kurių nedidelė koncentracija pasirinktinai slopina tam tikrų mikroorganizmų augimą, dauginimąsi arba juos sunaikina. Natūralūs antibiotikai (benzilpenicilinas, streptomicinas) išskiriami iš mikroorganizmų. Dauguma antibiotikų (ampicilinas, oksacilinas) gaminama pusiau sintetiniu, kai kurie (chloramfenikolis) – sintetiniu būdu.
Pagal antimikrobinio veikimo spektrą antibiotikai skirstomi į riboto ir plataus veikimo spektro antibiotikus. Vieni riboto veikimo spektro antibiotikai – daugelis penicilinų (benzilpenicilinas, fenoksimetilpenicilinas, oksacilinas, dikloksacilinas), makrolidai (senos kartos – eritromicinas, naujos kartos – azitromicinas, klaritromicinas), linkozamidai (linkomicinas, klindamicinas), fuzidino natris, vankomicinas – veikia pasirinktinai gramteigiamus mikroorganizmus, kiti – polimiksinai (polimiksinas M, polimiksinas B), monobaktamai (aztreonamas), senos kartos chinolonai (nalidikso rūgštis, oksolino rūgštis) – gramneigiamus mikroorganizmus. Plataus veikimo spektro antibiotikai – senos kartos (ampicilinas, amoksicilinas, tikarcilinas) bei naujos kartos (azlocilinas, mezlocilinas, piperacilinas) penicilinai, cefalosporinai (I kartos – cefazolinas, cefalotinas, II – cefuroksimas, cefamandolis, III – cefotaksimas, ceftazidimas, cefoperazonas, IV – cefepimas), karbapenemai (imipenemas, meropenemas), beta laktamazių inhibitoriai (klavulano rūgštis, sulbaktamas, tazobaktamas, vartojami kartu su ampicilinu, amoksicilinu), tetraciklinai (tetraciklinas, doksiciklinas), chloramfenikolis, aminoglikozidai (streptomicinas, gentamicinas, tobramicinas, amikacinas), rifamicinai (rifampicinas), naujos kartos chinolonai (ofloksacinas, ciprofloksacinas) – veikia daugelį mikroorganizmų rūšių.
Pagal veikimo pobūdį antibiotikai skirstomi į veikiančius bakteriostatiškai (tetraciklinai, chloramfenikolis, makrolidai, linkozamidai) ir baktericidiškai (penicilinai, cefalosporinai, monobaktamai, karbapenemai, aminoglikozidai, rifamicinai, chinolonai). Vieni antibiotikai slopina mikroorganizmų ląstelės apvalkalo sintezę (penicilinai, cefalosporinai), kiti sutrikdo citoplazmos membranos laidumą (polimiksinai), slopina citoplazmos baltymų (tetraciklinai, chloramfenikolis, aminoglikozidai), nukleorūgščių sintezę (rifampicinas), mikroorganizmų fermentą girazę (chinolonai).
Pagal gydomąjį poveikį antibiotikai yra antituberkulioziniai (streptomicinas, kanamicinas, rifampicinas), priešgrybeliniai (nistatinas, amfotericinas B, ketokonazolis); kai kurie antibiotikai vartojami ir piktybiniams navikams gydyti (rubomicinas, bleomicinas). Antibiotikai vartojami mikroorganizmų sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti ir medicinoje, ir veterinarijoje.
Antibiotikai gali turėti ir šalutinį poveikį. Nervų sistemą toksiškai veikia aminoglikozidai, polimiksinai (rečiau – kiti antibiotikai), kepenis – tetraciklinai, rifampicinas, inkstus – aminoglikozidai, polimiksinai, vankomicinas; kraujo gamybą toksiškiausiai veikia chloramfenikolis. Periferinį klausos ir pusiausvyros organą gali pažeisti aminoglikozidai, vankomicinas. Visi antibiotikai gali sukelti alergines reakcijas (dažniausiai penicilinai, cefalosporinai, streptomicinas ir kiti aminoglikozidai, rečiau – chloramfenikolis), disbakteriozę ir superinfekciją (dažniausiai plataus veikimo spektro ir geriamieji antibiotikai). Kandidamikozę gali sukelti tetraciklinai, chloramfenikolis, iš penicilinų – ampicilinas, enterokolitą – linkozamidai ir kiti antibiotikai. Neracionaliai (per dažnai, per mažomis dozėmis) vartojant antibiotikus gali išsivystyti antibiotikams atsparių mikroorganizmų padermių. Kai kurie antibiotikai (tetraciklinai, fuzidino natris) sukelia stiprų vietinį dirginimą, gali atsirasti virškinamojo trakto sutrikimų, kai kurie nėščiųjų vartojami antibiotikai gali sukelti vaisiaus apsigimimų: tetraciklinai – kaulų, dantų vystymosi sutrikimų, leidžiamieji aminoglikozidai – pažeisti klausos ir pusiausvyros organą, chinolonai – sutrikdyti kremzlinio audinio vystymąsi. Mažiausiai toksiški antibiotikai yra penicilinai, cefalosporinai. 1928 A. Flemingas atrado peniciliną; antibiotikų pavadinimą 1942 pasiūlė S. A. Waksmanas.
2955
-riboto veikimo spektro antibiotikai; -plataus veikimo spektro antibiotikai