antidalẽlės, elementariosios dalelės, kurių vienos fizikinės charakteristikos sutampa su atitinkamų elementariųjų dalelių charakteristikomis, o kitos skiriasi tik ženklu. Dalelės ir jos antidalelės masė, sukinys, gyvavimo trukmė vakuume ir kai kurios kitos charakteristikos yra vienodos. Vienodo dydžio, bet priešingo ženklo yra dalelės ir jos antidalelės elektros krūvis, barioninis krūvis, leptoninis krūvis, keistumas, žavumas ir kita. Kelios dalelės yra visiškai neutralios, pvz., fotonas, neutralusis π0 mezonas; jos ir jų antidalelės yra tapačios. Antidalelės atsiranda susiduriant didelės energijos elementariosioms dalelėms, vykstant jų savaiminiams virsmams, branduolių beta skilimui. Vykstant porų atsiradimui elementariosios dalelės ir jų antidalelės atsiranda kartu. Dėl anihiliacijos antidalelė negali ilgai gyvuoti tarp dalelių. Iš antidalelių gali būti sudaryta antimedžiaga.
Antidalelės buvimo hipotezę 1928 iškėlė P. A. M. Diracas. Pirmąją antidalelę – pozitroną (antielektroną) – kosminiuose spinduliuose 1932 atrado C. D. Andersonas. 1936 juose aptikti teigiamasis ir neigiamasis miuonai (µ+ ir µ−), sudarantys dalelės ir antidalelės porą. 1955 E. G. Segrè ir O. Chamberlainas atrado antiprotonus. 1956 nustatyta, kad tarp dalelių ir antidalelių savybių nėra visiškos simetrijos, tokia simetrija galioja tik stipriajai ir elektromagnetinei sąveikai, bet negalioja silpnajai sąveikai.