antiepilepsiniai vaistai

antiepilèpsiniai váistai (anti… + epilepsija), vaistai vartojami įvairioms epilepsijos formoms gydyti. Slopindami neuronų dirglumą ir trukdydami nerviniams impulsams plisti į gretimus neuronus Antiepilepsiniai vaistai retina ir slopina epilepsijos priepuolius. Pagal veikimo mechanizmą antiepilepsiniai vaistai skirstomi į: natrio kanalų blokatorius (karbamazepinas, valproatas, fenitoinas, lamotriginas, topiramatas), gamaaminosviesto rūgšties slopinimo mechanizmus stiprinančius (benzodiazepinai, fenobarbitalis, valproatas, gabapentinas, tiagabinas, vigabatrinas), kalcio kanalus veikiančius (etosukcimidas, trimetadionas, valproatas), kalio kanalus veikiančius (valproatas), dirginančių aminorūgščių veikimą slopinančius (valproatas, felbamatas, lamotriginas). Įvairioms epilepsijos formoms ir sindromams gydyti vartojami skirtingi antiepilepsiniai vaistai: dalinei (židininei) epilepsijai ir generalizuotiems toninio‑kloninio (grand mal) tipo traukuliams – karbamazepinas, valproatas, fenitoinas, fenobarbitalis, lamotriginas, primidonas; absansams (petit mal) – valproatas, etosukcimidas, klonazepamas; miokloniniams ir astatiniams priepuoliams – valproatas, klonazepamas. Pagal efektyvumą antiepilepsiniai vaistai skirstomi į pirmos eilės (karbamazepinas, valproatas, fenitoinas) ir antros eilės (fenobarbitalis, primidonas, vigabatrinas, lamotriginas, gabapentinas) antiepilepsinius vaistus. Plačiausiu veikimo spektru pasižymi valproatas. Gydant epilepsinę būseną (besikartojantys priepuoliai, tarp kurių ligonis neatgauna sąmonės) vartojami parenteraliniai benzodiazepinai (diazepamas, midazolamas, lorazepamas, klonazepamas), fenobarbitalis. Gydymas antiepilepsiniais vaistais yra ilgalaikis. Gydyti pradedama maža vieno antiepilepsinio vaisto doze, kuri didinama, kol priepuoliai tampa kontroliuojami ar pasireiškia vaisto pašalinis veikimas. Mišriems priepuoliams gydyti vartojami dviejų rūšių antiepilepsiniai vaistai.