antifrikcinės medžiagos

antifrkcinės mẽdžiagos (anti… + lot. frictio – trintis), medžiagos, kurios turi mažą trinties koeficientą. Iš antifrikcinių medžiagų gaminama slydimo įvorės, guoliai, kreipiamosios, įdėklai ir kitos detalės, kurios veikiant įrenginiui ar kitam mechanizmui liečiasi su kitomis detalėmis ir su jomis sudaro trinties porą. Atsparios adhezijai, ne per kietos (mažiau dildo pagrindines detales ir greičiau prisiderina trinties pora), gerai tepamos, atsparios dilimui ir korozijai, laidžios šilumai (neperkaista). Būna metališkosios (alavo, vario, švino, cinko ar aliuminio lydiniai, kai kurie ketūs), nemetališkosios (plastikai, mediena, guma, grafitas) ir mišriosios (korėta kieta bronza su politetrafluoretileno – teflono – užpildu). Iš metališkųjų antifrikcinių medžiagų (daugiausia babitų) gaminami dažniausiai alyva tepami guoliai, iš bronzos – slydimo įvorės, guolių įdėklai. Antifrikciniai cinko lydiniai naudojami kaip ir antifrikcinės bronzos. Aliuminio antifrikciniai lydiniai stipresni už babitus aukštoje temperatūroje, laidesni šilumai, pigesni, bet blogiau prisiderina ir labiau dildo kitą poros detalę, dėl to kartais dengiami plonu babito sluoksniu. Ypač gerų antifrikcinių savybių yra aliuminio lydiniai su 20 % alavo. Perlitinis ketus ne toks atsparus dilimui ir tinka tik menkai apkrautiems guoliams gaminti. Iš nemetališkųjų antifrikcinių medžiagų (plastikų, ypač su medienos užpildu, t. p. kaprono ar kitų poliamidų) daromi vandeniu (rečiau alyva) tepami guoliai, antifrikciniai sluoksniai, smulkios antifrikcinės detalės (paprastai įvorės). Mišriosios antifrikcinės medžiagos yra labai atsparios sausajai trinčiai, todėl iš jų daromi sausosios trinties guoliai.