antigènai (anti… + genas), genetiškai svetimos organizmui medžiagos, kurios, patekusios į jį ne pro virškinamąjį traktą, kraujuje, audiniuose ir limfoje sukelia antikūnų gaminimąsi, specifines imunines reakcijas. Tai dažniausiai gamtinės kilmės medžiagos (baltymai ir jų dariniai, kai kurie polisacharidai, nukleorūgštys, jų kompleksai). Prie baltymo ar kitos molekulės prijungiant naujas chemines grupes – haptenus, lemiančius imuninį specifiškumą, – gaunami konjuguoti antigenai. Sintezės būdu gaunami sintetiniai antigenai (gamtinių analogai), kurie savo erdvine struktūra nebūtinai panašūs į kurį nors konkretų baltymą. Svarbiausia, kad antigenų molekulėje būtų pastovi ir pasikartojanti struktūra, lemianti antigenines savybes. Antigenų ir antikūno sąveiką lemia abipusis komplementariškumas, t. y. stereocheminis principas, kai kiekvieno epitopo (determinanto) sujungimo vieta yra antikūno aktyviajame centre (gauti prieš dinitrofenilinę grupę antigenai negali sujungti trinitrofenilinės grupės, nes trūksta vienos NO2 grupės). Antigenai vartojami infekcinėms ligoms diagnozuoti, serumų ir vakcinų gamyboje, perpilant kraują (kraujo grupei nustatyti), persodinant organus ir audinius (audinių suderinamumui įvertinti).
1374