antihiperteñziniai váistai (anti… + hipertenzija), vaistai mažinantys padidėjusį kraujospūdį. Prie pagrindinių antihipertenzinių vaistų priskiriami diuretikai, α1 adrenoblokatoriai, β adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių blokatoriai, antisimpatikotoniniai vaistai. Kraujospūdžiui mažinti paprastai vartojamos nedidelės silpnai veikiančių (tiazidų, indapamido) bei kalį tausojančių (spironolaktono) diuretikų dozės. Šie diuretikai mažina natrio kiekį organizme bei kraujagyslių tonusą, todėl kraujospūdis mažėja. Tiazidai didina mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio bei gliukozės koncentraciją kraujuje, todėl cukriniu diabetu sergantiems ligoniams šių vaistų neskiriama. α1 adrenoblokatoriai (prazosinas, doksazosinas, terazosinas) slopina arteriolių pasipriešinimą, todėl mažėja kraujospūdis. Vartojantiems šios grupės vaistus dažnai pasireiškia ortostatinė (atsirandanti atsistojus) hipotenzija, todėl vaistai pradedami vartoti nuo mažos dozės ir prieš miegą. α1 adrenoblokatoriai palankiai veikia kraujo lipidus – mažina trigliceridų, bendrojo bei MTL cholesterolio ir didina didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentraciją kraujuje. Kraujospūdį mažinančių β adrenoblokatorių (propranololio, atenololio, metoprololio ir kitų) veikimas nėra visiškai aiškus. Manoma, kraujospūdis mažėja dėl sumažėjusio miokardo kontraktiliškumo ir iš širdies išstumiamo kraujo kiekio, sumažėjusios renino sekrecijos, sumažėjusio simpatinės nervų sistemos tonuso, baroreceptorių jautrumo, padidėjusios prostaciklino sintezės. Kai kurie β adrenoblokatoriai mažina DTL cholesterolio koncentraciją nekeisdami bendrojo cholesterolio koncentracijos. Jie t. p. gali slopinti hipoglikemijos simptomus cukriniu diabetu sergantiems ligoniams, todėl jiems reikėtų vartoti kitų grupių vaistus. Kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, diltiazemas, nifedipinas ir kita) kraujospūdį mažina atpalaiduodami arteriolių lygiuosius raumenis ir slopindami periferinį kraujagyslių tonusą. AKF inhibitoriai (kaptoprilis, enalaprilis, ramiprilis ir kita) slopina angiotenziną konvertuojantį fermentą, kuris angiotenziną I verčia angiotenzinu II, smarkiai sutraukiančiu kraujagyslių lygiuosius raumenis. Vartojant AKF inhibitorius sumažėja angiotenzino II, atsipalaiduoja kraujagyslės ir sumažėja kraujospūdis. Angiotenzino II receptorių blokatoriai (lozartanas) slopina angiotenzino II poveikį neleisdami jam jungtis su receptoriumi. Kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių blokatoriai medžiagų apykaitos neveikia. Kai vieno vaisto nepakanka kraujospūdžiui normalizuoti, vartojami skirtingų grupių vaistų deriniai.
2210