antiinfliãcinės premonės (anti… + infliacija), valstybės ekonominės politikos priemonės infliacijai likviduoti arba sumažinti.
Svarbiausios antiinfliacinės priemonės – pajamų indeksavimas, infliacijos kontrolė, bendrosios paklausos ribojimas. Proporcingai infliacijai gali būti indeksuojama (didinama) darbo užmokestis, pensijos, stipendijos, pašalpos, draudimo išmokos ir kita. Indeksavus pajamas infliacija gali padidėti, todėl vykdoma infliacijos kontrolė, tai yra ribojamas darbo užmokesčio ir kainų kilimas. Jis gali būti sustabdomas arba nurodomi leistini jo tempai. Pasibaigus tokiam ribojimui infliacija paprastai gerokai paspartėja. Bendrosios paklausos ribojimas atliekamas iždo (fiskalinė politika) ir pinigų politikos priemonių pagalba. Pavyzdžiui, jei infliaciją sukėlė bendrosios paklausos perteklius, stengiamasi paklausą mažinti ribojant pinigų pasiūlą, mažinant vyriausybės išlaidas. Mažinant bendrąją paklausą mažėja ne tik infliacijos lygis, bet ir reali gamybos apimtis, todėl didėja nedarbas. Nustatyta, kad infliaciją sumažinus 1 % nedarbo lygis 2,5 % viršija natūralųjį.
1099