antikadeñcija (anti… + kadencija), baigtinio poetinio kalbos vieneto (sakinio, eilutės, strofos) kylančioji intonacijos dalis, po kurios eina krintančioji dalis –kadencija. Posmo antikadencijos pavyzdys: Išeisiu, sau tariau, ant lygaus kelio: / Ant lygaus kelio tai valia valužė, / Ant lygaus kelio šviesiąją naktužę / Tai tik jaunam plačias dūmas dūmoti (V. Mykolaitis-Putinas).
3141