antikolonialzmas (anti… + kolonializmas), išsivadavimo iš kolonijinės priklausomybės ideologija ir politinis judėjimas prieš kolonijinę priespaudą. Nuo 18 a. antros pusės antikolonializmas reiškėsi ir plataus masto ginkluota kova: Jungtinių Amerikos Valstijų (1775–83) ir Lotynų Amerikos (1810–26) nepriklausomybės karai, Kaukazo karas (1817–64), Sipajų sukilimas Indijoje (1857–59). 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje Didžiajai Britanijai, Prancūzijai bei kitoms valstybėms užvaldžius didžiąją dalį Azijos ir Afrikos, antikolonijinis judėjimas 20 a. viduryje virto masiniais tautinio išsivadavimo judėjimais.
Po Antrojo pasaulinio karo dauguma Azijos ir Afrikos tautų tapo nepriklausomomis (dekolonizacija). Šaltojo karo metais SSRS politiniais sumetimais rėmė antikolonijinius judėjimus. 1960 Jungtinių Tautų deklaracija paskelbė kolonijinę tautų priklausomybę neteisėta, prieštaraujančia žmogaus teisėms ir trukdančia siekti taikos: buvo pripažinta tautų teisė kurti nepriklausomas valstybes. 20 a. 7 dešimtmečio pradžioje žlugus kolonijinei sistemai antikolonializmas reiškiasi daugiausia protestais prieš buvusių kolonijų ekonominę ir politinę priklausomybę nuo buvusių metropolijų, prieš neokolonializmą.
2369