Antikomintèrno pãktas (vok. Antikominternpakt), Vokietijos–Japonijos sutartis, pasirašyta 1936 11 25 Berlyne 5 metams.
Formaliai sudaryta kovai su Komunistų internacionalu (Kominternu), faktiškai – siekiant pasaulinio viešpatavimo. Antikominterno paktas buvo papildytas slaptu priedu, numačiusiu bendras kovos prieš SSRS priemones. 1937 prie jo prisijungė Italija, 1939 – Vengrija, Ispanija ir Mandžukas (Japonijos sukurta marionetinė valstybė Mandžiūrijoje). 1939–40 Antikominterno paktas tapo atvira Vokietijos, Italijos ir Japonijos karine sąjunga (1940 09 27 Berlyno paktas). 1941 paktas pratęstas dar 5 metams; prie jo prisijungė Suomija, Danija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija, Slovakija ir Japonijos okupuotoje Kinijos dalyje sudaryta marionetinė Nandzingo (Nankino) vyriausybė. Nustojo galios, kai juo sutelktas valstybių blokas pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą.
Antikominterno pakto atnaujinimas (Berlynas, 1941 11 25); pirmoje eilėje iš kairės į dešinę užsienio reikalų ministrai: Ramónas Serrano Suñeris (Ispanijos), L. Bárdossy (Vengrijos; t. p. ir ministras pimininkas), G. Ciano (Italijos), J. von Ribbentropas (Vokietijos) ir Japonijos ambasadorius Vokietijoje Hiroši Ošima