ántikos žaidỹnės, senovės graikų ir romėnų (apie 8 a. pr. Kr.–4 a. po Kr.) meno bei sporto šventės, periodiškai rengiamos dievų, žymių piliečių garbei, įvairių valstybinių įvykių proga. Senovės Graikijoje vyko kulto, minėtuvių, Panatėnajos, Panheleninės (4 svarbiausios, pripažintos visų graikų miestų-valstybių: olimpinės žaidynės – pačios reikšmingiausios antikos žaidynės, Pitijos žaidynės, Istmo žaidynės, Nemėjos žaidynės) ir dažnos, mažiau reikšmingos regioninės žaidynės. Kulto žaidynės vyko dievų garbei, programoje buvo atletų varžybos. Iš jų atsirado senovės graikų olimpinės žaidynės. Minėtuvių žaidynių, skirtų mirusiems arba žuvusiems įžymiems piliečiams atminti, programoje buvo kumštynės, imtynės, bėgimas, disko ir ieties metimas, šaudymas iš lanko, fechtavimas sunkia kovine apranga, vadeliotojų lenktynės; jos rengtos prieš olimpines žaidynes.
Romoje vyko Didžiosios, Romos, Kapitolijaus, Pompėjos, visuomeninės žaidynės. Didžiosios žaidynės (Ludi Maximi) vykdavo Romos teatruose ir cirkuose kelias dienas. Programoje buvo vaidinimai, gladiatorių kovos, kovos vežimų lenktynės. Romos žaidynėmis vadinamos 175‑osios olimpinės žaidynės, kurios Romos politiko ir valstybės veikėjo Sulos sumanymu 80 m. pr. Kr. buvo perkeltos iš Olimpijos į Romą. Olimpinių žaidynių paversti Romos žaidynėmis nepavyko, nors panašios sporto varžybos dar kurį laiką vyko. Pradėtos rengti imperatoriaus Domiciano iniciatyva Kapitolijaus žaidynės vyko 86–394 Romoje kas 4 metai vasarą (olimpinių žaidynių pavyzdžiu). Pompėjos žaidynės, meno ir sporto šventės Pompėjoje, buvo Romoje rengtų Didžiųjų žaidynių atitikmuo. Gladiatorių kovos buvo žiaurios, virsdavo netgi žiūrovų tarpusavio muštynėmis, dėl to kurį laiką buvo uždraustos. Visuomeninės žaidynės Romoje rengtos įvairių valstybės įvykių proga. Jų programoje buvo kovos vežimų lenktynės, gladiatorių kovos, laivų su pasmerktais mirčiai žmonėmis kautynės.
2564