antimonidai

antimondai (lot. antimonium – stibis), stibdai, stibio junginiai su metalais. Baltos arba pilkos sidabro spalvos blizgantys kristalai. Gaunami sulydant elementus vakuume arba inertinėje terpėje, kristalizuojant, zoninio lydymo, vakuuminio užgarinimo būdu arba nusodinant iš skystosios bei dujinės fazės. Turi metalų, puslaidininkių, kai kurie superpuslaidininkių savybių; aukštos lydymosi temperatūros (niobio antimonidas lydosi 1160 °C). Šarminių ir šarminių žemių metalų antimonidai labai reaktingi: lengvai oksiduojasi, hidrolizuojasi (išsiskiria vandenilio antimonidas SbH₃), magnio ir aliuminio antimonidus lengvai skaido praskiestos rūgštys. Kiti antimonidai reaguoja tik su koncentruotomis rūgštimis arba karališkuoju vandeniu. Aliuminio antimonidas AlSb naudojamas saulės baterijose, elektroniniuose prietaisuose, kurių darbo temperatūra apie 500 °C, cezio antimonidas CsSb – fotoemiteriams su didele kvantine išeiga gaminti; kadmio, magnio antimonidai – puslaidininkiai, indžio, galio – infraraudonosios spinduliuotės detektoriai.