antinavikiniai vaistai stabdo naviko ląstelių gyvybinę veiklą, dalijimąsi ir naviko augimą. Antinavikiniai vaistai įsijungia į naviko ląstelių medžiagų apykaitą arba jungiasi su jų paviršiuje esančiais receptoriais ir sutrikdo baltymų, ribonukleo‑ arba deoksiribonukleorūgšties sintezę. Skiriamos šios antinavikinių vaistų grupės: citotoksiniai antinavikiniai vaistai, antihormonai ir hormoniniai preparatai, kiti įvairūs antinavikiniai vaistai. Citotoksiniai antinavikiniai vaistai – tai alkilinantys antinavikiniai vaistai (chlorambucilis, ciklofosfamidas, melfalanas, busulfanas, lomustinas, karmustinas), antinavikiniai antibiotikai (doksorubicinas, daunorubicinas, bleomicinas), antimetabolitai, augaliniai alkaloidai (vinkos alkaloidai – vinblastinas, vinkristinas; etopozidas), kiti citotoksinio veikimo antinavikiniai vaistai (altretaminas, prokarbazinas, cisplatina, karboplatina). Antihormonai ir hormoniniai preparatai: gliukokortikoidai (prednizolonas), estrogenai (dietilstilbestrolis, etinilestradiolis), progestinai (hidroksiprogesteronas), androgenai (testosteronas, fluoksimesteronas), gonadotropinio hormono liberino agonistai (goserelinas, leuprolidas). Kiti įvairūs antinavikiniai vaistai: amsakrinas, asparaginazė, hidroksilkarbamidas. Gydymas antinavikiniais vaistais derinamas su chirurginiu ir spinduliniu gydymu, derinami įvairūs antinavikiniai vaistai. Skirtingų grupių antinavikiniai vaistai nevienodai slopina įvairių rūšių navikų augimą. Antinavikiniai vaistai kartu veikia ir žmogaus organizmo audinių ląsteles: gali išopėti virškinamojo trakto gleivinė, slinkti plaukai, sutrikti lytinių liaukų veikla, dėl kaulų čiulpų slopinimo sumažėjus leukocitų, trombocitų greičiau susergama infekcinėmis ligomis, gali prasidėti kraujavimas, vartojant nėštumo metu gali įvykti persileidimas ar sutrikti vaisiaus vystymasis.
citotoksiniai antinavikiniai vaistai