antinksčiai: 1 – dešinysis antinkstis, 2 – kairysis antinkstis, 3 – dešinysis inkstas, 4 – kairysis inkstas, 5 – apatinė tuščioji vena, 6 – aorta
añtinksčiai (glandulae suprarenales), porinė virš inkstų esanti žmogaus ir stuburinių gyvūnų belatakė liauka. Kairysis antinkstis yra pusmėnulio, mažesnis dešinysis – prizmės pavidalo. Kiekvienas sveria apie 5 g (vidutiniai matmenys 5 × 3 × 1 cm). Gelsvai rausvi, minkštos konsistencijos, sudaryti iš šerdies ir žievės. Šerdis sudaro 10–20 % antinksčių masės. Ji gamina hormonus katecholaminus (adrenaliną, noradrenaliną), kurie veikdami medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemą, kitus vidaus organus didina kraujospūdį, dažnina ir stiprina širdies susitraukimus, išplečia bronchus, padidina gliukozės kiekį kraujuje. Kiekviena antinksčių žievės zona gamina tam tikrus hormonus: paviršinė, vadinama kamuoline, gamina mineralkortikoidus (daugiausia aldosteroną), vidurinė, arba pluoštinė, – gliukokortikoidus (kortizolį, kortikosteroną), vidinė, arba tinklinė, – lytinius hormonus. Aldosteronas reguliuoja organizmo vandens ir elektrolitų pusiausvyrą, kortizolis veikia gliukozės apykaitą, aktyvina adaptacijos reakcijas, lytiniai hormonai skatina lytinį brendimą, lytinių organų ir antrinių lytinių požymių formavimąsi. Antinksčių veiklą reguliuoja hipofizės priekinės dalies gaminamas adrenokortikotropinis hormonas, hipotalamas ir centrinė nervų sistema.