Antiòchas III Didỹsis (gr. Antiochos III Megas) 242 187 pr. Kr.prie Sūzų, Sirijos karalius (223–187). Seleukidų dinastijos. Antiocho IV Epifano tėvas.
Sostą paveldėjo iš brolio Seleuko III Sotero. Atnaujino valdovų kultą. Numalšino rytinių provincijų valdytojų sukilimus (220, 213). Nesėkmingai dalyvavo IV Sirijos kare (219–217) prieš Egipto valdovą Ptolemają IV Filopatorą. Per 212–205 karo žygius į Rytus pasiekė Indiją, įsitvirtino Armėnijoje, Partoje ir Baktrijoje. Pasivadino Didžiuoju. 201–194 užkariavo Pietų Siriją ir Palestiną, prisijungė Mažosios Azijos didžiąją dalį ir Trakiją. Skverbimasis į Vidurio Graikiją (192) sukėlė karą su Roma – Antiochas III Didysis pralaimėjo Termopilų (191) ir Magnesijos (190) mūšius. Pagal Apamėjos taikos sutartį (188) turėjo atsisakyti visų nukariautų žemių Europoje ir Mažojoje Azijoje į vakarus nuo Tauro kalnų ir sumokėti 15 000 talentų kontribuciją. Vietos gyventojų nužudytas per Baalo šventyklos apiplėšimą.
Antiochas III Didysis (marmuras, Luvras Paryžiuje)