Antiòchijos Grakų Katalkų Melchtų Patriarchãtas, Rytų Katalikų (unitų) viena Bažnyčių, turinčių patriarchato statusą. Laikosi Bizantijos apeigų (vienintelis iš 6 Rytų katalikų patriarchatų). Liturgijoje vartojamos graikų, arabų, diasporoje – anglų kalbos.
Struktūra
Yra 14 vyskupijų Artimuosiuose Rytuose: Chalebo, Beiruto, Bosros ir Chaurano, Damasko, Chimso, Tyro, Akros, Baalbeko, Banijaso, Latakijos, Petros ir Filadelfijos, Sidono, Tripolio, Zachlės ir Furzolo; 5 vyskupijos diasporoje: Newtono (Masačusetso valstijoje), San Paulo, Meksiko, Sidnėjaus, Montréalio; 2 apaštališkieji egzarchatai (Argentinos, Venesuelos). Irakui ir Kuveitui melchitų patriarchas t. p. paskyrė 2 egzarchus. Antiochijos Graikų Katalikų Melchitų Patriarchatas yra didžiausia Artimųjų Rytų katalikų Bažnyčia po Antiochijos Maronitų Patriarchato – yra apie 1,5 mln. tikinčiųjų, 552 kunigai, 511 parapijų (2017). Aukščiausias vadovas – Antiochijos, Jeruzalės ir Aleksandrijos patriarchas (nuo 2017 – Jusefas Absi, g. 1946), rezidencija Damaske. 3 kunigų seminarijos – Šv. Onos Dubajuje (Libanas), Išganytojo Beit-Sachure (Izraelis) ir Šv. Grigaliaus Teologo Newtone (Jungtinės Amerikos Valstijos, kunigus rengia anglakalbėms šalims).
Istorija
1724 Antiochijos Graikų Katalikų Melchitų Patriarchatui atsiskyrus nuo Antiochijos Stačiatikių Bažnyčios dauguma tikinčiųjų persikėlė į Siriją, Libaną, Egiptą, Izraelį ir Jordaniją, nedidelė dalis emigravo į Vakarus. 18 a. Antiochijos Stačiatikių Bažnyčioje pradėjo veikti judėjimas dėl vienybės su Romos Katalikų Bažnyčia (centras Damaske); judėjimui nepritariančiųjų centras įkurtas Chalebe. 1724 patriarchu išrinktas unijos priešininkas Silvestras, unitai jo nepripažino ir išrinko savo šalininką Kirilą. Įsikišus Konstantinopolio patriarchui ir turkams, kurie palaikė Silvestrą, Kirilas buvo priverstas bėgti į Libaną. 1729 popiežius Benediktas XIII Antiochijos patriarchu pripažino Kirilą ir įkūrė Antiochijos Graikų Katalikų Melchitų Patriarchatą. Daug tikinčiųjų emigravo į Palestiną ir Egiptą, todėl 1938 melchitų Antiochijos patriarchui buvo suteiktas Jeruzalės ir Aleksandrijos patriarcho titulas. 1848, Turkijos vyriausybei pripažinus melchitų patriarchatą, patriarcho rezidencija iš Libano perkelta į Damaską. 1860 įvyko antikrikščioniškos protesto akcijos, virtusios persekiojimu – dauguma melchitų nužudyta, kiti emigravo (19–20 a. melchitai kūrėsi Artimuosiuose Rytuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Meksikoje, Australijoje, Lotynų Amerikoje). 1995 su Antiochijos Stačiatikių Bažnyčia sudaryta dvišalė komisija dialogui tarp melchitų ir stačiatikių; abi pusės deklaravo norą įveikti 1724 įvykusią schizmą.
1494