Antiochijos kunigaikštystė

Antiòchijos kunigaikštỹstė, kryžininkų valstybė Artimuosiuose Rytuose. Gyvavo 1098–1268. Sostinė Antiochija (dabar Antakya, Pietų Turkija). Įkūrė ir pirmuoju valdovu – Antiochijos kunigaikščiu – tapo I kryžiaus žygio (1096–99) vienas vadų Taranto kunigaikštis Boemundas. Kunigaikštystei priklausė teritorija prie Viduržemio jūros, apie dabartinį Antakyos miestą (dalis dabartinių Turkijos ir Sirijos). Nuo 1100 buvo kryžininkų įkurtos Jeruzalės karalystės vasalė. Antiochijos kunigaikštystę valdė Boemundo palikuoniai. Daugumą gyventojų sudarė armėnai, sirai, t. p. nedidelis skaičius kryžininkų ir jų palikuonių, kurie sudarė valdantįjį visuomenės sluoksnį. Antiochijos kunigaikštystės valdymo sistema buvo panaši į Jeruzalės karalystės ir Bizantijos. Palaikė artimus ryšius su Mažąja Armėnija. 1268 užimta Egipto.