Antiòpė (Antiopē), graikų mitologijoje – Tebų karaliaus Niktėjo (pagal kitą variantą upių dievo Asopo) duktė. Pastojusi nuo Dzeuso, pasivertusio satyru, baimindamasi tėvo rūstybės pabėgo iš Tebų į Sikioną. Čia ištekėjo už karaliaus Epopėjo. Prieš mirtį Niktėjas įsakė sabo broliui Likui priversti Antiopę sugrįžti į Tebus. Likas patraukė karo žygin į Sikioną, nukovė Epopėją ir parvedė į namus nelaisvėn paimtą Antiopę, kuri pakeliui Kitairono kalno papėdėje pagimdė dvynius – Amfioną ir Dzetą (Liko įsakymu jie buvo palikti likimo valiai). Daugelį metų kentusi Liko, ypač jo žmonos Dirkės, priespaudą Antiopė pabėgo iš Tebų ir susiieškojo savo sūnus, kuriuos buvo radęs ir užauginęs piemuo. Atpažinę savo motiną ir sužinoję apie jos kančias, sūnūs patraukė karo žygin prieš Tebus, nuvertė Liką, o Dirkę nubaudė pririšdami prie įsiutusio jaučio ragų. Pasak kitos mito versijos, Dirkė pati surado pabėgusią Antiopę ir liepė Amfionui ir Dzetui, kuriuos ji palaikė pienems sūnumis, ją nubausti. Iš piemens sužinoję, kad pasmerktoji yra jų motina, Amfionas ir Dzetas išlaisvino Antiopę, o prie jaučio ragų pririšo Dirkę.
Antiopės susitikimas su sūnumis bei vėlesni įvykiai sudarė Euripido tragedijos Antiopė siužeto pagrindą (išliko tik fragmentai). Dirkės žūtis pavaizduota Apolonijo ir Taurisko skulptūrinėje grupėje Farnezės jautis (2 a. vidurys ar 1 a. vidurys prieš Kristų).