antiradai

antirãdai (anti… + rad(iacija)), medžiagos, didinančios plastikų, gumos, tepalų, kuro ir kitų medžiagų atsparumą jonizuojančiajai spinduliuotei. Dažniausiai kaip antiradai naudojami įvairūs aromatiniai junginiai: angliavandeniliai (naftalenas, antracenas, fenantrenas), aromatinių aminų dariniai (1,4‑fenilendiaminas, fenilnaftilaminai), fenoliai, tiofenoliai, difenildisulfidai. Antiradai sugeria energiją, patenkančią į polimerus su jonizuojančiąja spinduliuote, ir patys nesikeisdami paverčia ją šilumine arba fluorescencine spinduliuote. Kiekybiškai antiradai apibūdinami apsaugos koeficientu (P) arba energijos transformavimo faktoriumi (E): P = 1 – r₀/r_p (r₀ ir r_p – spinduliuotės kiekis, reikalingas kuriai nors polimero savybei pakeisti be ir su antiradais), E = E¹/C (E¹ – energijos dalis, kurią transformuoja antiradas, C – antiradų koncentracija). Dažniausiai antiradai naudojami kartu su antioksidantais. Antiradų savybių turi ir kai kurie gumos mišinių priedai, pvz., tiuramai (H₂NC(=S)S)₂, (H₂NC(=S))₂S. Antiradų kiekis polimeruose sudaro 0,2–10 % (masės).