antisèptika (anti… + gr. sēptikos – puvimo, pūdantis), priemonių mikrobams žaizdoje, kūno paviršiuje bei ertmėse naikinti visuma. Chirurgijoje antiseptika derinama su aseptika. Skiriama mechaninė (žaizdos kraštų išpjovimas, sutraiškytų, apmirusių audinių, svetimkūnių pašalinimas), fizinė (žaizdos švitinimas ultravioletine spinduliuote, tvarstymas, gydymas atviru būdu), biologinė (antibiotikų, fermentų, bakteriofagų vakcinos, imunoglobulinų vartojimas) ir cheminė (žaizdos gydymas antiseptikais) antiseptika. Pagal antiseptinės medžiagos naudojimo būdą antiseptika būna: paviršinė (žaizda tvarstoma antiseptinio tirpalo pavilgu, barstoma antiseptiniais milteliais, kraštai tepami antiseptiniu tepalu), gilioji (antiseptikai švirkščiami į audinius, esančius apie žaizdą, arba leidžiami į pilvo, pleuros, pūlinio ertmę), hematogeninė (vaistai švirkščiami į kraują arba juos ligoniai geria). Antiseptikos pradininkai – austrų ir vengrų gydytojas I. P. Semmelweis, anglų chirurgas J. Listeris.
žaizdos plotas dezinfekuojamas antiseptiniu tirpalu ir uždedamas sterilios marlės gabalėlis
270