antisionzmas (anti… + sionizmas), ideologinis ir politinis judėjimas prieš Izraelio valstybės sukūrimą, jos agresyvią politiką gretimų arabų šalių atžvilgiu, t. p. valstybinė politika prieš Izraelio valstybę. Savita antisemitizmo dalis, dažnai jo paslėpta forma. Atsirado 20 a. pradžioje dėl žydų ir arabų bendruomenių konfliktų Palestinoje kaip sionizmo priešprieša, ypač sustiprėjo (daugiausia SSRS ir arabų šalyse) 1948 susikūrus Izraelio valstybei.
Rusijos socialdemokratai (bolševikai) smerkė visų sluoksnių žydų interesų bendrumą propaguojantį sionizmą teigdami, kad jis žydų darbo žmones atitraukia nuo revoliucinės kovos. Sovietinis režimas, antisionizmu dangstydamas antisemitizmą, slopino SSRS žydų simpatijas Izraelio valstybei, jų emigracines nuotaikas ir pastangas: kritikavo Izraelio užsienio ir ekonominę (kibucai) politiką, rengė antisionistines ideologines ir politines kampanijas, uždarė žydų organizacijas (SSRS antifašistinį žydų komitetą, represavo jo vadovus), atleidinėjo žydus iš vadovaujamų pareigų, kaltino juos kosmopolitizmu, sufabrikavo vadinamąją Kremliaus gydytojų bylą (1953 keliolika medikų apkaltinti mėginimu nužudyti žymius SSRS politinius veikėjus), persekiojo panorusius emigruoti į Izraelį. Sovietinio bloko šalyse antisemitizmas irgi buvo dangstomas antisionizmu (1952 R. Slánský procesas Čekoslovakijoje).
Susikūrus Izraelio valstybei (1948) arabų ir žydų bendruomenių konfliktai virto tarpvalstybiniais (arabų–Izraelio karai), antisionizmas tapo daugelio arabų šalių valstybine politika. Izraelio karinė sėkmė skatino antisionizmą islamo šalyse, jį parėmė ir kai kurie Vakarų šalių gyventojai; antisionistinę poziciją užėmė dalis Jungtinių Amerikos Valstijų afroamerikiečių organizacijų (The New Left and The New Right). SSRS, sovietinio bloko ir arabų šalių pastangomis Jungtinės Tautos 1975 priėmė rezoliuciją, smerkiančią sionizmą kaip rasizmo ir rasinės diskriminacijos formą (1991 ji buvo atšaukta).
Lietuvoje sovietinės okupacijos metais buvo dubliuojama visoje SSRS vykdoma antisionistinė kampanija. 1949 nuteisti kalėti poetai H. Ošerovičius ir Jošua Lacmanas, vertėjas Isakas Kaplanas. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo (1990) Lietuva vykdo draugiškų santykių su Izraeliu politiką: nevaržoma žydų emigracija, 1992 užmegzti diplomatiniai santykiai, grąžinamas žydų religinės bendruomenės turtas.
2369