antituberkuliòziniai váistai (anti… + tuberkuliozė) naikina tuberkuliozės mikobakterijas (baktericidiniai antituberkulioziniai vaistai) arba slopina jų dauginimąsi ir augimą (bakteriostatiniai antituberkulioziniai vaistai).
Pagal efektyvumą antituberkulioziniai vaistai skirstomi į pagrindinius (pirmos eilės): izoniazidas, rifampicinas, etambutolis, pirazinamidas, streptomicinas ir rezervinius (antros eilės): etionamidas, cikloserinas, ciprofloksacinas, amikacinas ir kiti. Pagrindiniai antituberkulioziniai vaistai yra daug efektyvesni ir vartojami visais tuberkuliozės gydymo atvejais. Rezerviniai vartojami tik tada, kai atsiranda atsparių bakterijų pagrindiniams antituberkulioziniams vaistams arba ligonis jiems alergiškas.
Pirmą kartą ligoniui diagnozavus tuberkuliozę stengiamasi gydyti pagal schemą, kurią sudaro du etapai: pradinis, kurio metu gydoma 3–4 pačių efektyviausių vaistų deriniais, ir palaikomasis, kai vartojami 2 efektyviausi antituberkulioziniai vaistai. Tuberkulioze ilgai sergantiems ligoniams, kurie yra vartoję įvairių antituberkuliozinių vaistų, dažnai pasitaiko atsparių pagrindiniams antituberkulioziniams vaistams ligos formų, dėl to tenka vartoti mažiau efektyvius rezervinius antituberkuliozinius vaistus.