antològija (gr. anthologia < anthos – gėlė + legō – renku), įvairių autorių literatūros, muzikos kūrinių rinkinys. Antologijose dažniausiai pateikiami kurios nors temos ar srovės, kurio nors žanro, laikotarpio ar regiono būdingieji kūriniai.
Literatūros antologija
Literatūros antologijos žinomos nuo antikos. Daugiausia leidžiamos poezijos antologijos. Pirmoji lietuviška antologija – L. A. Jucevičiaus parengtas vertimų rinkinys Ištraukos iš naujųjų lenkų poetų (Wyjątki z nowoczesnych poetów polskich 1837). Pirmoji lietuvių rašytojų kūrybos antologija – gamtinės poezijos rinktinė Lietuva pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą (1911 21920, sudarė L. Gira). Kitos žymesnės lietuviškos antologijos: poezijos – Vainikai (1921), Antrieji vainikai (1936), Žemė (1951), Lietuvių poezija (2 tomai 1967 Vilnius; tomas 3 1971 Čikaga), prozos – Už saulę gražesnis (1978), Žalias laiko vingis (1981), žanrinės – Lietuvių pasakėčia (1978), Lietuvių baladė (1979), Lietuvių didaktinė proza (1982), Lietuvių epigrama ir parodija (1983), Lietuvių sonetas (1985), Lietuvių eilėraštis proza (1987), Giesmės dangaus miestui (1998; 16–18 a. lietuviškos bažnytinės giesmės), istorinio laikotarpio arba regiono – Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio (1986), Ant upės kranto blindelė auga (1987), Dainos pasauliui, saulei ir sau (1993), Pasveikinimas Vilniui (2001).
Muzikos antologija
Pirmoji muzikos antologija – O. Petrucci Odhecaton (1501) – buvo skirta prancūzų polifoninei šansonai. Šis leidėjas dar išleido mišių, motetų ir kitų antologijų. Nuo 16 a. antros pusės paplito instrumentinių bicinium, įvairios pasaulietinės bei religinės neliturginės muzikos antologijos, 17 a. pabaigoje – antologijos, skirtos namų muzikavimui, 19 a.–20 a. pradžioje – fortepijono bei solo dainų antologijos, 20 a. – istorinės (grįstos chronologiniu principu) bei konkrečius muzikos raidos etapus apimančios antologijos.
1571