Anton Hansen Tammsaare
Tammsaare Anton Hansen (Antonas Hansenas Támsarė), tikr. Anton Hansen 1878 01 30Põhja-Tammsaarės vienkiemis (Järvamos apskr.) 1940 03 01Talinas, estų rašytojas. Vienas žymiausių 20 a. pirmos pusės estų prozininkų. 1907–11 Tartu universitete studijavo teisę. Susirgęs džiova 1912–13 gydėsi Kaukaze. Nuo 1919 gyveno Taline, vertėsi literatūrine kūryba.
Anton Hansen Tammsaare
Kūryba
Pirmuosius apsakymus, kuriuose vyravo kaimo tematika, nuo 1902 skelbė periodinėje spaudoje, vėliau išspausdino rinkiniuose Senieji ir naujieji (Vanad ja noored 1913), Dvi poros ir vienišius bei kiti apsakymai (Kaks paari ja üksainus ning teised jutustused 1924). Studijų metais parašė impresionistinių, psichologinių apysakų (Ilgieji žingsniai / Pikad sammud 1908, Jaunos sielos / Noored hinged 1909, Už ribų / Üle piiri 1910). I pasaulinio karo metų publicistikoje smerkė karą (rinkiniai Karo mintys / Sõjamõtted 1919, Sic transit… 1924), apysakoje Musė (Kärbes 1917) ironizavo jaunų inteligentų dvasinį blaškymąsi. Biblinio siužeto psichologinėje dramoje Judita (Juudit 1921), romane Kerbojos šeimininkas (Kõrboja peremees 1922, lietuvių kalba 1960) gvildeno tragiškas meilės istorijas, sukūrė individualių psichologinių charakterių.
Žymiausiame kūrinyje – epopėjoje Tiesa ir teisingumas (Tõde ja õigus 5 dalys 1923–33, lietuvių kalba dalis 1 1963, 5 dalys 2009–2021) – aprašė 19 a. pabaigos–20 a. pradžios Estijos kaimo ir miesto gyvenimą, filosofiškai apibendrindamas problemas, su kuriomis kovodami dėl geresnio gyvenimo susiduria žmonės ir tautos; būdinga darbo, žemės, doros, žmogaus kovos dėl socialinės teisybės aukštinimas. Psichologiniuose romanuose Gyvenimas ir meilė (Elu ja armastus 1934, lietuvių kalba 1978), Aš mylėjau vokietę (Ma armastasin sakslast 1935) daugiausia vaizduojami intymūs veikėjų išgyvenimai. Alegorinėje pjesėje-pamflete Karaliui šalta (Kuningal on külm 1936, lietuvių kalba pastatyta 1973) parodoma totalitarinių valstybių grėsmė. Remdamasis mitologine tautosakine fantastika romane Naujasis Vanapaganas (Põrgupõhja uus Vanapagan 1939, lietuvių kalba 1957) kritikavo gyvenamojo laikotarpio visuomenės dorovę. Dar parašė esė, pasakų, miniatiūrų. Kūryba išversta į 33 kalbas.
1
1556