Anton Rubinštein

Anton Rubinštein (20 a. 7–8 dešimtmetis, fotografas E. Desmaisonsʼas)

Rubinštein Anton (rus. Антон Рубинштейн, Antonas Rubinštenas) 1829 11 28Vychvatincai (dabar Ofatinţi, Râbniţos rj., Moldavija) 1894 11 20Petergof (palaidotas Sankt Peterburge), rusų pianistas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas. N. Rubinšteino brolis. Rusų pianizmo mokyklos pagrindėjas. Vaikystėje skambinti fortepijonu mokė motina. 9 metų jau skambino viešuose koncertuose Maskvoje. Čia susipažino su F. F. Chopinu, F. Lisztu, F. Mendelssohnu‑Bartholdy ir G. Meyerbeeru. F. Lisztas vadino A. Rubinšteiną savo pianistinio meno tęsėju. Svarbiausias A. Rubinšteino interpretacijos bruožas – praturtinti autoriaus sumanymą (atkūrimas – naujas kūrimas). 1844–46 gyveno Berlyne, mokėsi pas S. W. Dehną (kompozicijos ir muzikos teorijos), vėliau – Vienoje, Paryžiuje.

1858 grįžo į Sankt Peterburgą, įsteigė Dainavimo akademiją, 1859 – Rusų muzikos draugiją (dirigavo šios draugijos simfoniniams koncertams). 1862 įkūrė pirmąją Rusijoje Sankt Peterburgo konservatoriją ir jai 1862–67 ir 1887–91 vadovavo; profesorius. Tarp mokinių – P. Čaikovskis, J. Hofmanas. 1867 atsistatydino iš pareigų konservatorijoje ir Rusų muzikos draugijoje (dėl nesutarimų su Galingojo sambūrio atstovais ir konservatorijos profesoriais nacionalinės muzikos klausimais). 1890 įkūrė A. Rubinšteino kompozitorių ir pianistų tarptautinį konkursą (Rubinšteino konkursas).

Koncertinė veikla

1840–43 sėkmingai koncertavo Vakarų Europos miestuose. 1848–54 Sankt Peterburge koncertavo kaip pianistas ir dirigentas (daug kūrė, buvo kunigaikštienės Jelenos Pavlovnos rūmų pianistas). 1854–58 praleido koncertinėse kelionėse po užsienį. 1872–73 gastroliavo (su smuikininku H. Wieniawskiu; daugiau kaip 200 koncertų) Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1885–86 Europos miestuose skambino septynių istorinių koncertų ciklą, 1887–89 Sankt Peterburge rengė fortepijoninės muzikos istorijos paskaitas koncertus. 1869 ir 1885 koncertavo Vilniuje.

Kūriniai

Vertingiausias A. Rubinšteino kūrinys – lyrinė opera Demonas (1871, pagal M. Lermontovo poemą, pastatyta 1875 Sankt Peterburgo Marijos teatre, Lietuvoje pastatyta 1921).

Kiti kūriniai: operos Kulikovo mūšis (Kulikovskaja bitva, pagal V. Ozerovo tragediją, 1850), Kerštas (Mest, pagal M. Lermontovo apysaką), Sibiro medžiotojai (Sibirskije ochotniki, abi 1852), Fomka kvailiukas (Fomka duračiok 1853), Stepių vaikai (Deti stepej 1860), Makabėjai (1874), Neronas (1876), Pirklys Kalašnikovas (Kupec Kalašnikov, pagal M. Lermontovo poemą, 1879), Tarp plėšikų (Sredi razboinikov), Sulamita (Sulamif, abi 1883), Papūga (Papugai 1884), Goriuša (1888), oratorijos Prarastas rojus (Poteriannyj raj, pagal J. Miltono žodžius, 1856), Babelio bokštas (Vavilonskoje stolpotvorenije, pagal J. Rodenbergo žodžius, 1869), 6 simfonijos – I F‑dur (1850), II C‑dur Vandenynas (Okean 1851), III A‑dur (1855), IV d‑moll Dramatinė (Dramatičeskaja 1874), V g‑moll Rusiškoji (Russkaja 1880), VI a‑moll (1886), muzikinis paveikslas Faustas (1864), simfoninės poemos Ivanas IV Rūstusis (Ivan IV Groznyj 1869), Don Kichotas (1870), 5 koncertai fortepijonui – I e‑moll (1850), II F‑dur (1851), III G‑dur (1854), IV d‑moll (1864), V Es‑dur (1874), koncertas smuikui G‑dur (1857), koncertai violončelei a‑moll (1864) ir d‑moll (1874), kameriniai kūriniai, tarp jų – 10 styginių kvartetų (1852–80), sonatos smuikui ir fortepijonui (1851, 1853, 1876), sonata altui ir fortepijonui (1855), sonatos violončelei ir fortepijonui (1852, 1857), kūriniai fortepijonui, chorai a cappella, dainos ir romansai (apie 170).

L: L. Barenbojm A. Rubinštejn 2 t. Leningrad 1957–62; T. Choprova A. Rubinštejn Leningrad ²1987.

1822