Anton Springer

Springer Anton (Antonas Šprngeris) 1825 07 13Praha 1891 05 31Leipcigas, vokiečių meno istorikas. Studijavo filosofiją Prahos universitete, vėliau – Tübingene; pamažu susidomėjo menotyra. Dėstė meno istoriją Bonos, Strasbūro ir Leipcigo universitetuose. Domėjosi dailės mokyklomis, meno kūrinio atsiradimo prielaidomis, meno raidą lemiančiais išoriniais ir vidiniais veiksniais (tai suteikė menotyrai daugiau moksliškumo). Išplėtojo naują istorinį meno reiškinių analizės metodą, kurį pavadino empiriniu filologiniu. Savo metodologijos principus išdėstė knygose Meno istorijos vadovas (Handbuch der Kunstgeschichte 1855), Meniniai istoriniai laiškai. Vaizduojamieji menai jų pasaulinės reikšmės požiūriu (Kunsthistorische Briefe. Die bildenden Künste in ihrer weltgeschichtlicher Entwicklung 1857), Ikonografiniai tyrinėjimai (Ikonographische Studien 1860), Paveikslai iš naujosios meno istorijos (Bilder aus neueren Kunstgeschichte 1867), Apie meninių vaizdinių šaltinius viduramžiais (Über die Quellen der Kunstdarstellungen im Mittelalter 1879). Biografinėse knygose Rafaelis ir Michelangelo (Raphael und Michelangelo 1878) ir Albrecht Dürer (1892) gilinosi į meninio sumanymo atsiradimą. Vienas pirmųjų pradėjo sistemingai analizuoti eskizus, škicus, piešinius, padedančius geriau suvokti meno kūrinių atsiradimo aplinkybes, domėjosi svarbiausių siužetinių linijų ir motyvų plėtote. Šie tyrinėjimai tapo F. Wickhoffo ir A. Warburgo mokyklų vėlesnių ikonologinių tyrinėjimų pagrindu. Išugdė daug profesionalių menotyrininkų (A. Goldschmidtą, kitus).

201