Antoni Prochaska
Prochaska Antoni (Antonis Prochaskà) 1852 05 23Mažieji Zališčykai (dabar Ternopilio sr.) 1930 09 23Lvovas, lenkų istorikas, archyvaras. Čekų kilmės. Lenkų mokslų akademijos narys (1893). Dr. (1877). Lietuvių mokslo draugijos Vilniuje garbės narys. 1878–1929 dirbo Pilies ir žemės aktų archyve Lvove; nuo 1920 skyriaus vedėjas. Remdamasis archyvų pirminiais šaltiniais (medžiagą rinko Karaliaučiaus, Sankt Peterburgo, Maskvos archyvuose) parašė veikalus: Lenkija ir Čekija husitų laikais (Polska a Czechy w czasach husyckich 1877), Paskutinieji Vytauto metai (Ostatnie lata Witolda 1882), Kazimiero Didžiojo Rusios užėmimo klausimu (W sprawie zajęcia Rusi przez Kazimierza Wielkiego 1892), Pirmųjų Jogailaičių laikų parlamentarizmo genezė ir raida (Geneza i rozwój parlamentaryzmu za pierwszych Jagiełłonów 1898; valdant Jogailai ir Vytautui Didžiajam), Karalius Vladislovas Jogaila (Król Władysław Jagiełło 2 tomai 1908), Nauji požiūriai į Lietuvos vidaus santvarką (Nowsze poglądy na ustrój wewnętrzny Litwy 1912), Nuo Mindaugo iki Jogailos (Od Mendoga do Jagiełły 1912), Lietuvos d. kunigaikščio Vytauto veikla (Dzieje Witolda W. Księcia Litwy 1914). A. Prochaska Lenkiją laikė civilizacijos Rytų Europoje skleidėja, Lietuvos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, ypač Krėvos sutartį (1385), nagrinėjo lenkų ponų požiūriu. Spaudai parengė dokumentų rinkinių: Codex epistolaris Vitoldi, magni ducis Lithuaniae (1882; tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1376–1430 laikotarpio istoriniai šaltiniai), Sapiegų šeimos archyvas, tomas 1: 1575–1606 metų laiškai (Archyvum domu Sapiehów: Listy z lat 1575–1606 1892), Žečpospolitos laikų pilių ir žemės aktai (Akta grodzkie i ziemskie z czasów Rzeczypospolitei Polskiej 16–24 tomas 1894–1931). Aprašė Lenkijos karalystės archyvą Maskvoje (Archiwum Królestwa Polskiego w Moskvie 1888).
415