Antoni Słonimski

Słonimski Antoni (Antonis Slonmskis) 1895 11 15Varšuva 1976 07 04Varšuva, lenkų rašytojas, teatro kritikas. Baigęs Varšuvos dailiųjų menų akademiją tęsė studijas Miunchene. 1917–19 bendradarbiavo Varšuvos periodiniame leidinyje Pro arte et studio. 1920 lenkų literatūrinio sambūrio Skamander vienas įkūrėjų. 1924–39 dirbo savaitraščio Wiadomości Literackie redakcijoje, jame spausdino feljetonus, teatro recenzijas, 1926–34 bendradarbiavo satyriniame leidinyje Cyrulik Warszawski. 1932 apsilankęs SSRS nusivylė jos santvarka. 1939–40 gyveno Paryžiuje, vėliau – Londone, čia 1942–46 buvo žurnalo Nowa Polska redaktorius. 1946–48 vadovavo Lenkijos literatūrinei sekcijai UNESCO. 1951 grįžo į Lenkiją. 1956–59 Lenkijos rašytojų sąjungos pirmininkas. Aktyviai dalyvavo oficialiame visuomeniniame ir literatūriniame gyvenime, kovojo dėl asmenybės kūrybinių ir politinių teisių (inicijavo ir dalyvavo protesto akcijose). Ankstyvojoje poezijoje (rinkiniai Sonetai / Sonety 1918, Harmonija / Harmonia, Juodasis pavasaris / Czarna wiosna, abu 1919) vyrauja šviesios nuotaikos. Poezijos rinkiniuose Poezijos valanda (Godzina poezji 1923), Kelias į Rytus (Droga na Wschód 1924), Langas be grotų (Okno bez krat 1935) ryšku postromantizmo tradicija. Karo metų kūrybai būdinga katastrofizmo bruožai (eilėraščių rinkiniai Aliarmas / Alarm 1940, Pelenai ir vėjas / Popiół i wiatr 1942, Pralaimėjimo amžius / Wiek klęski 1945). Dar parašė dramą Babelio bokštas (Wieża Babel 1927), komedijas Varšuvos negras (Murzyn warszawski 1928), Benamis daktaras (Lekarz bezdomny 1930), fantastinius romanus Laiko torpeda (Torpeda czasu 2 t. 1962–64), Dvi pasaulio pabaigos (Dwa końce świata 1937), kuriuose ryšku H. G. Wellso kūrybos įtaka. Kūrybai būdinga parnasiečių ir ekspresionizmo poetikos bruožai, gilūs apmąstymai, tradicinė forma. Dar išleido poezijos rinkinį Eilėraščiai 1958–1963 (Wiersze 1958–1963 1963).

3047