antonimai

antonmai (anti… + gr. onyma – vardas), priešingos reikšmės žodžiai. Antoniminės poros (ar didesnės grupės) nariai dažniausiai yra tos pačios kalbos dalies. Be kalbos, yra ir kalbėjimo antonimai, kurie semantiškai supriešinami tik tam tikruose kontekstuose (tėvelis sẽnas, brolelis mãžas). Antonimais gali būti žodžiai, arba turintys kokybinę reikšmę (kárštas – šáltas, draũgas – prešas), arba žymintys šiaip koordinuotus dalykus (pradžià – gãlas, kair – dešin) ar atvirkščios krypties bei kitaip poliarizuotus veiksmus (atidarýti – uždarýti, gmti – miti). Daugiareikšmis žodis, vartojamas skirtingomis reikšmėmis, neretai turi vis kitus antonimus (sausà dirvà – šlapià dirvà, sausà lepa – žalià lepa). Formaliai vieni antonimai yra skirtingų šaknų (lgas – trupas, tekti – léistis), kiti – bendrašakniai (ginklúotas – begiñklis, praeits – ateits).

L: I. Ermanytė Lietuvių kalbos antonimų žodynas Kaunas 1985.

2701