Pollaiuolo Antonio (Antonijas Polajuòlas), tikr. Antonio di Jacopo d’Antonio Benci del Pollaiuolo apie 1432Florencija 1498 02 04Roma, italų skulptorius, tapytojas, auksakalys. Renesanso atstovas. P. Pollaiuolo brolis, su juo kartu dirbo. Mokėsi, manoma, L. Ghiberti dirbtuvėse Florencijoje.
A. Pollaiuolo. Apolonas ir Dafnė (aliejus, apie 1480, Nacionalinė galerija Londone)
Iš bronzos sukūrė antkapinių skulptūrų (popiežiaus Siksto IV antkapis, 1493, popiežiaus Inocento VIII antkapis, 1498, abu Šv. Petro bazilikoje Vatikane), smulkiosios skulptūros kūrinių (Heraklis ir Antėjas, apie 1480). Nutapė portretų (Jaunos moters portretas, apie 1465), mitologinių (Apolonas ir Dafnė, apie 1480), religinių (Šv. Sebastijono nukankinimas 1475) paveikslų, freskų (Portugalijos kardinolo koplyčioje Šv. Minjato ant kalno bažnyčioje Florencijoje, 1467). Sukūrė estampų (Nuogųjų mūšis 1475), liturginių reikmenų ir indų, bažnytinės tekstilės dirbinių projektų. Kūrybai būdinga dinamiškos kompozicijos, ekspresyvios figūros, išryškintos smulkios aplinkos detalės, kruopščiai perteiktas medžiagiškumas (Nyderlandų tapybos įtaka). Domėjosi žmogaus kūno anatomija, A. Pollaiuolo tyrinėjimai turėjo įtakos vėlesnei Florencijos tapybai.